Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų kritimą lėmė vėjuotas sausio mėnuo – vėjo jėgainės pagamino rekordinį kiekį – apie 200 gigavatvalandžių (GWh) – elektros.

„Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių šiluminių elektrinių generacijos mažėjimą (...) bei elektros kainų kritimą. Vėjas elektros kainas sumažino ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse“, – teigė jis.

L. Varanavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad prie kainų mažėjimo prisidėjo ir šiek tiek šiltesnis nei įprasta sausio mėnuo – Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo 0,2 laipsnio šalčio, dėl ko elektros suvartojimas, palyginti su gruodžiu, sumažėjo 2 proc.

Vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, mažėjo 31 proc. iki 145,9 euro už MWh. Latvijoje ji siekė 143,8 euro, Estijoje – 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina per mėnesį sumažėjo 37 proc. ir buvo 93,3 euro.

Elektros suvartojimas sausį Lietuvoje mažėjo 2 proc. iki 1218 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros suvartojimo.

Lietuvoje sausį elektros gamyba išaugo 7 proc. – iki 446 GWh: vėjo elektrinės pagamino 45 proc., šiluminės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės ir saulės elektrinės – 25 proc., likusios elektrinės – 7 proc.

Importo srautas sudarė 66 proc. šalies suvartojimo, jis per mėnesį mažėjo 6 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 43 proc., iš Latvijos – 34 proc., iš trečiųjų šalių – apie 18 proc., o iš Lenkijos Lietuva importavo 5 proc.

Elektros eksportas išaugo 19 proc., didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (93 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (1 proc.) bei Latviją (6 proc.).