Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip ir „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, pirmadienį pranešė  „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, jog praėjusią savaitę didesnių pokyčių elektros rinkoje nebuvo – nežymiai sumažėjusią saulės gamybą pakeitė vėjo elektrinės, o elektros kainos išliko stabilios.

„Tiesa, vienas įvykis fiksuotas liepos 2 dieną, kai sugedo Estijoje esanti „Auvere“ elektrinė. 274 MW (megavatų – BNS) galios jėgainę pakeitė kita – senesnė „Eesti“ elektrinė. Kadangi vis dar neveikia „EstLink 2“ jungtis su Suomija, kaip ir prieš savaitę, Lietuvoje darbo dienomis veikė Elektrėnų komplekso elektrinės. Dėl mažesnės oro temperatūros nebereikėjo riboti „NordBalt“ jungties pralaidumų, todėl importuota daugiau pigios elektros iš Švedijos“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 213 iki 216 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 68 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 147 GWh elektros – 1 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės – vis dėlto, jų gamyba mažėjo 23 proc. iki 46 GWh, vėjo jėgainių – augo 36 proc. iki 44 GWh.

Hidroelektrinių gamyba augo 5 proc. iki 17 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 5 proc. mažiau, apie 26 GWh, kitos elektrinės pagamino 13 GWh energijos.

Saulės jėgainės praėjusią savaitę pagamino 32 proc. visos Lietuvos energijos, vėjo jėgainės – 30 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., o kitos – 9 proc.

38 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – importo apimtys augo 38 proc. iki 162 GWh: 69 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 31 proc. – per Lenkiją.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai iki 71 GWh: 91 proc. eksporto nukreipta į Latviją, o likę 9 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.