„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo iki 57 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati.
„Praėjusią savaitę pirmą kartą šiemet daugiausia elektros energijos Lietuvoje pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba per savaitę pasiekė rekordines 65 GWh ir aplenkė vėjo bei šiluminių jėgainių generaciją. Gegužės 30 d. 12 val. pasiektas ir valandinis saulės elektrinių generacijos rekordas – 1346 MW. Tai buvo daugiau nei visas Lietuvos vartojimas tą valandą“, – pranešime cituojamas Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. nuo 205 GWh iki 204 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 89 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 182 GWh elektros energijos, tai yra 5 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 173 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 13 proc. nuo 58 GWh iki 65 GWh. Vėjo jėgainės ir prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės pagamino tiek pat – po 45 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinės pagamino 20 GWh, o kitos elektrinės gamino 7 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 25 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 19 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 21 proc. nuo 104 GWh iki 83 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 50 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. iš Latvijos, o likę 8 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 22 proc. nuo 53 GWh iki 41 GWh. 42 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Skandinaviją, 41 proc. į Lenkiją, o likę 16 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 67 proc. Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 15 proc. Švedijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi.
(be temos)