Pasak jos, savaitės pradžioje didmeninė elektros rinkos kaina buvo pakilusi, tačiau išaugus vėjo generacijai sumažėjo ir bendras savaitės kainos vidurkis išliko stabilus – 98 eurai už megavatvalandę (MWh).

„Savaitės viduryje pakilus vėjui (...) ketvirtadienį per pirmą paros valandą (...) vėjo elektrinės pagamino beveik 10 kartų daugiau elektros, nei per visą pirmadienio parą. Nors tokie permainingi orai lėmė kainų šuolius, tačiau palyginti su praėjusia savaite, vidutinė elektros kaina išliko stabili“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Latvijoje kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 78 eurai.

Elektros suvartojimas Lietuvoje augo 3 proc. iki 252 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 50 proc. elektros suvartojimo.

Šalyje buvo pagaminta 125 GWh elektros – 16 proc. daugiau nei prieš savaitę (107 GWh). Daugiausiai jos gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 23 proc. iki 66 GWh ( 53 proc. visos gamybos). Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 8 proc. iki 23 GWh (18 proc.).

54 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – bendras importo kiekis augo 2 proc. iki 164 GWh: 60 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 36 proc., o likę 4 proc. iš Lenkijos.

Eksporto srautai iš Lietuvos augo 17 proc. iki 18 GWh: 85 proc.– į Lenkiją, 9 proc. – į Skandinaviją, o likę 5 proc. – į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 54 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 83 proc. Lietuvos kryptimi.