Bendrovės duomenimis, rugpjūčio 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo nuo 81 iki 103 eurų už megavatvalandę.

„Paskutinį kartą tokios kainos formavosi pirmą balandžio savaitę. Viena pagrindinių priežasčių – nedidelė vėjo jėgainių gamyba visame Baltijos jūros regione. Taip pat prie mažesnės pasiūlos prisidėjo ir branduolinių elektrinių remontai Švedijoje bei Suomijoje“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Skelbiama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. ir siekė 194 GWh, iš kurių 74 proc. užtikrino vietos elektrinės. Bendrai šalyje buvo pagaminta 144 GWh elektros energijos – 9 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 159 GWh.

Daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, tačiau, palyginti su ankstesne savaite, jų gamyba mažėjo 5 proc. – nuo 59 GWh iki 56 GWh.

Tuo metu saulės jėgainių generacija praėjusią savaitę mažėjo 14 proc. iki 47 GWh, prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 19 GWh, taip pat 15 GWh pagamino hidroelektrinės, o kitos elektrinės sugeneravo 8 GWh.

Kaip praneša bendrovė, praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 39 proc., saulės elektrinės – 32 proc., šiluminės elektrinės – 13 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Dėl „EstLink 1“ jungties remonto elektros importas sumažės trečdaliu

Nuo pirmadienio iki penktadienio dėl atliekamo kasmetinio remonto sustabdytas elektros perdavimas per „EstLink 1“ jungtį tarp Suomijos ir Estijos. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas D. Šikšnys nurodo, kad šie techniniai darbai gali riboti elektros importą iš Suomijos į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

„Šią savaitę dėl rutininio patikrinimo 5 dienas bus neprieinama „EstLink 1“ jungtis, dėl to galimybė importuoti elektros energiją iš Suomijos į Baltijos šalis mažės trečdaliu. Tai veiksnys, mažinantis elektros pasiūlą Baltijos šalyse, tačiau elektros kainą didžiąja dalimi lemia atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių gamyba“, – teigia D. Šikšnys.

„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę bendras importo kiekis augo 49 proc. – nuo 87 GWh iki 129 GWh. Lietuva iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį importavo 78 proc. elektros, taip pat 13 proc. – iš Latvijos, o 9 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu eksporto srautai praėjusią savaitę iš Lietuvos augo 21 proc. – nuo 46 GWh iki 56 GWh. Skaičiuojama, kad 79 proc. eksporto buvo nukreipti į Latviją, 19 proc. – į Lenkiją, o likę 2 proc. – į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 39 proc. Lenkijos kryptimi ir 47 proc. Lietuvos kryptimi, o „NordBalt“ pralaidumas buvo išnaudotas 1 proc. Švedijos kryptimi ir 85 proc. Lietuvos kryptimi.