Beveik 10 tūkst. turtingiausios Europos valstybės – Liuksemburgo – gyventojų per pastaruosius septynerius metus išsikėlė į Vokietiją, Prancūziją ir Belgiją, nes Didžiojoje hercogystėje nekilnojamasis turtas daug brangesnis nei šalyse kaimynėse. Pigesnio būsto ieškantys pinigingi liuksemburgiečiai pakėlė kainas visame Saar-Lor-Luxo regione, jungiančiame Vokietijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo žemes.

Pasiūla mažesnė už paklausą

Dauguma Liuksemburgo gyventojų svajoja turėti nuosavus namus. Tačiau tokius planus vis sunkiau įgyvendinti, mat net didžiausius atlyginimus Europoje gaunantiems liuksemburgiečiams nekilnojamasis turtas tapo neįperkama prabanga.

Vidutinis senos statybos namas Liuksemburge kainuoja ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų (1,7 mln. litų). Naujo būsto kainos dar didesnės.

Kita bėda – menka pasiūla. Didesnių gyvenamųjų namų statybų šioje mažoje valstybėje nesimato – kol kas kaip grybai po lietaus dygsta tik nauji bankų ir pramonės koncernų administraciniai rūmai.

Tiesa, sostinės širdyje, senamiestyje prie Alzeto upės, statomas naujas darbo, pramogų ir gyvenamasis kompleksas, bet jame planuojama įrengti vos 40 butų. Kokia bus jų kaina, kol kas nežinoma. Visa šio miesto mieste projekto vertė – 90 mln. eurų (310,5 mln. litų). Kadangi 4,5 ha plote įsikurs biurai, restoranai, iškils prabangus viešbutis ir net vaikų darželis, galima spėti, kad tos kelios dešimtys butų bus prieinami tik ypač turtingiems liuksemburgiečiams.

Kaimyninėse valstybėse namai pigesni

Kol pasiūla mažesnė už paklausą, nekilnojamasis turtas Liuksemburge ir toliau brangsta. Vietos gyventojai, nenorintys atsisakyti svajonės įsigyti nuosavą namą, jau ne pirmi metai ieško pigesnių būstų Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Šių valstybių pasienio regionuose sklypai ir namai beveik perpus pigesni, o iki Liuksemburgo sostinės – vos keliadešimt kilometrų.

Liuksemburgo statistikos institutas paskelbė, kad nuo 2000-ųjų į užsienį gyventi persikėlė 9500 Liuksemburgo gyventojų. Arlono apylinkėse (Belgijoje) įsikūrė 815, Trionvilyje (Prancūzijoje) – 336, Tryre (Vokietijoje) – 297, Perle (Vokietijoje) – 334 asmenys.

Perlo miestelis ir jo kalvotos apylinkės liuksemburgiečius ypač traukia, nes iš čia kaip ant delno matyti Šengenas, Remichas ir kiti Didžiosios hercogystės miesteliai anapus Mozelio upės, skiriančios Liuksemburgą ir Vokietiją. Dėl didelio liuksemburgiečių antplūdžio nekilnojamojo turto kainos čia pastaraisiais metais taip pat išaugo, bet jos vis tiek mažesnės nei hercogystėje.

Namai – svetur, darbas – tėvynėje

Įsigiję namus šalyse kaimynėse liuksemburgiečiai tikraisiais išeiviais netapo – jie ir toliau dirba savo šalies įstaigose ir įmonėse, jų atžalos lanko Liuksemburgo vaikų darželius ir mokyklas. Užsienyje hercogystės gyventojai tik nakvoja ir ilsisi.

Dirbti į Liuksemburgą kasdien atvažiuoja ir 100 tūkst. Saro regiono bei Reino krašto – Pfalco (Vokietija), Lotaringijos (Prancūzijos) ir Belgijos gyventojų. Čia jie gauna didesnius atlyginimus ir geresnes socialines garantijas, bet mieliau gyvena tėvynėje, kur pigesnis maistas ir paslaugos.