Tačiau LTG atkreipė dėmesį, jog prašymus gabenti baltarusiškas trąšas gali teikti kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.

„Esame pasiruošę vykdyti Vyriausybės priimtą nutarimą –  atsižvelgdami į jį, nuo vasario 1 d. nutrauksime paslaugų teikimą „Belaruskalij“ pagal 2018 m. sudarytą sutartį“, – LTG pranešime cituojamas laikinasis įmonės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Vis dėlto LTG teigia, jog į jos antrinę krovinių vežimo įmonę „LTG Cargo“ gali kreiptis kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus, ir užsakyti trąšų pervežimo paslaugas. Be to, baltarusiškas trąšas per Lietuvą gali pretenduoti gabenti ir kiti vežėjai.

„Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių susitarimų, kuriais esami ar potencialūs klientai gali pagrįsti prašymus gabenti baltarusiškas trąšas. Tai reiškia, kad „LTG Cargo“ turėtų turėti tvirtą teisinį pagrindą atsisakyti gabenti tokį krovinį“, – teigiama LTG pranešime.

Žadama, jog gavusi naują prašymą gabenti baltarusiškas trąšas, „LTG Cargo“ dėl to konsultuosis su valstybės institucijomis, tarp jų su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta nuo vasario.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji turėjo galioti iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.