Pažangus ekologinis ūkis

Klaipėdos rajone Dovilų seniūnijoje kartu su šeima ūkininkaujantis Vidmantas Buivydas valdo pažangų ekologinį ūkį. Užaugus sūnums, ūkininkauti ėmė ir jie. Keturiuose ūkiuose, valdomuose jo, žmonos Daivos ir sūnų Juliaus ir Aurelijaus, auginama 300–400 aubrakų veislės galvijų banda, dirbama iki 500 ha žemės.

Pagrindinė šių šeimos ūkių pagaminama produkcija – ekologiška jautiena. Anksčiau eksportuodavęs į užsienį, dabar ūkininkas ją parduoda vietoje – Klaipėdoje ir jos apylinkėse.

V. Buivydas prisimena nelengvą ūkininkavimo pradžią: „Esu penkta mūsų giminės karta, gyvenanti ir ūkininkaujanti toje pačioje vietoje. Mano tėvai ūkininkavo kolūkyje. Aš viską pradėjau nuo nulio. Reikėjo kurti ūkininko sodybą, susipirkti techniką – reikėjo kurti visą ūkį. Pinigų nebuvo – tik didelis noras ūkininkauti.“

1992 m., kai V. Buivydas pradėjo ūkininkauti, pasak jo, buvo labai sunku gauti paskolą.

„Vis dėlto man pavyko pasiskolinti iš „Luminor“ banko pirmtako. Su šiuo banku draugauju jau 30 metų. Mūsų bendravimas šiandien visiškai kitoks – atsirado abipusis pasitikėjimas, – palygina pašnekovas. – Dešimt metų bendrauju su tuo pačiu banko atstovu. Laisvesniu metu su juo susėdame prie puodelio kavos. Jis gerai supranta mane ir situaciją žemės ūkyje. Pasidaliju planais, ir bankas stengiasi padėti. Visada sakau tiesą apie tai, kaip klostosi reikalai mano ūkyje. Juk būna ir žemės ūkio produkcijos kainų pakilimų, ir nuosmukių – bankas į tai atsižvelgia. Yra tekę ir iš naujo peržiūrėti, pakeisti kredito grąžinimo grafikus – visko buvo.“

Už banko paskolintus pinigus jis teigia statęs ir sodybos ūkinius pastatus, ir pirkęs technikos, galvijų.

„Yra du žmonės, darantys įtaką mano ūkininkavimui ,– tai šeimos gydytojas ir banko atstovas, – šypsosi V. Buivydas. – Be pinigų nepaūkininkausi. Dabar net apyvartinėms lėšoms skolinomės. Tai labai padeda, kai neturi pinigų, bet ūkininkauti reikia. Žinau, kiek pagal savo pajėgumus galiu skolintis, ir žinau, kad skolinamus pinigus turėsiu grąžinti. Taip ir sukasi ratas: vienus kreditus jau baigiu grąžinti, kitiems projektams dar tik gaunu kreditą.“

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas prisipažįsta dabar siekiantis sustiprinti ūkį.

„Ateinančioms kartoms noriu palikti sukurtą stiprų ūkį, iš kurio galėtų gyventi visa šeima“, – sako jis.

Kam skolino daugiausiai?

„Luminor“ banko atstovų teigimu, smulkiesiems ir vidutiniams šalies ūkininkams 2022 m. paskolinta beveik trečdaliu daugiau nei ankstesniaisiais metais. Daugiausia paskolų išduota tiems, kurie augina grūdinių kultūrų, ankštinių ir aliejinių augalų. Praėjusiais metais šių sričių finansavimas išaugo daugiau nei 50 proc. Penktadaliu išaugo mišrių ūkių finansavimas. Tris kartus daugiau finansuotos miškininkystės veikla užsiimančios bendrovės.

Banko duomenimis, nepaisant pernai išaugusių gamybos sąnaudų, šoktelėjusių technikos kainų ir tam tikro neapibrėžtumo rinkose, žemės ūkio sektoriaus investicijų ir skolinimosi poreikis šiemet nemažėja, nejuntama ir mokėjimų pablogėjimo ženklų.

Net jei situacija prastėtų, turime priemonių, kaip padėti, peržiūrėti mokėjimų terminus. Mes stengiamės būti šalia, kad ir kokie laikai – geri ar blogesni – ateitų.

„Mūsų teikiamų paskolų apimtis žemės ūkio sektoriui šiemet išlieka tokia pat kaip praėjusiais metais. Kaip ir anksčiau, didžiausias poreikis – technikos lizingui, taip pat kreipiamasi dėl finansavimo žemei, derliaus apdorojimo įrangai pirkti. Kol kas dar pavienės, bet žemės ūkyje jau matomos paraiškos – ir saulės baterijoms, elektromobiliams“, – pasakoja „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Jis pažymi: kol kas bankas nejaučia, kad daugėtų ūkininkų, vėluojančių mokėti lizingo ir paskolų įmokas. Vadinasi, ūkininkai suvaldo kylančias rizikas ir finansiškai jaučiasi gana tvirtai.

Vytis Žegužauskas. Įmonės nuotr.

„Ūkininkai sudaro tikrai svarią ir svarbią mūsų klientų dalį, tad gerai jaučiame jų nuotaikas. Buvo tokių, kurie investicijas atidėjo, stabdė projektus. Tačiau daugelis tęsia investicijas, atsinaujina, perka reikalingą techniką. Mokėjimų situacija kol kas taip pat neprastėja ir tai labai džiugina. Net jei situacija prastėtų, turime priemonių, kaip padėti, peržiūrėti mokėjimų terminus. Mes stengiamės būti šalia, suprasti lūkesčius, situaciją ir būti partneriais, kad ir kokie laikai – geri ar blogesni – ateitų“, – sako V. Žegužauskas.

Iššūkiai smulkiesiems

Žvelgiant į artimą ateitį, rizikų – nemažai. Technikos brangimas ir ilgi laukimo terminai, trąšų kainų augimas su grėsme negauti reikiamų kiekių, taip pat nuolat brangstanti žemės ūkio paskirties žemė ir jos nuoma – visa tai įtampą didins ir toliau.

Be visai ekonomikai bendro neapibrėžtumo, žemės ūkio sektorius itin priklausomas ir nuo klimato pokyčių – tiek gausių lietų, tiek ekstremalios sausros, taip pat ir nuo derliaus supirkimo kainų.

„Tie, kurie jau yra investavę į infrastruktūrą, pavyzdžiui, turi įsirengę džiovyklų, ekonomiškesnę techniką, automatizuotų sprendimų, tvirčiau stovi ant kojų, jiems lengviau. Neapibrėžtumas aplinkoje tam tikra prasme net ir paskatina vis daugiau ūkių peržiūrėti savo infrastruktūrą, imtis efektyvinimo permainų, ieškoti naujų sprendimų, ką galima padaryti apsisaugant nuo rizikų. Pavyzdžiui, trūkstant trąšų, dalis aktyviau peržiūri sėjomainos schemas“, – ir teigiamą įtampos aspektą mato V. Žegužauskas.

Investuojantiems į ūkio efektyvumą ūkininkams bankas siūlo pagalbą ir finansinę partnerystę.

Sunkesnė padėtis ir didesni iššūkiai laukia smulkiųjų ūkininkų. Jų atsparumas staigiems rinkos pokyčiams yra mažesnis, tad išlikti, kai viskas aplink brangsta, daliai smulkiųjų ūkių tampa sudėtinga. Investicijų į efektyvinimą galimybės taip pat ribotos.

„Kuo aplinka nestabilesnė, tuo daugiau pastangų reikės smulkiesiems atsilaikyti ir išlikti konkurencingais. Konsolidacija rinkoje vyksta ir ilgalaikėje perspektyvoje šis procesas tikrai nelėtės. Vis dėlto smulkesnių ūkių stiprybės gali slypėti lankstume, specializacijoje tam tikrose siaurose nišose, inovacijose, tad vietos po saule tikrai yra ir smulkiesiems“, – įsitikinęs „Luminor“ banko atstovas.

Ieškoti modernių sprendimų

Banko atstovai pastebi: dalis ūkininkų susiduria su finansinio raštingumo trūkumu. Pasak V. Žegužausko, viena jų neretai daromų klaidų – apyvartinių lėšų investavimas perkant žemę ar techniką: „Tai atvejis, kai investuojama į ilgalaikį turtą, kurio atsipirkimas ilgesnis nei trumpalaikių paskolų ar prekinių kreditų. Neretai atėjus laikui grąžinti trumpam terminui pasiskolintus pinigus, tenka susidurti su nemokumo atveju.“

Tokiais atvejais priimant sprendimus banko atstovai rekomenduoja pasikonsultuoti su finansų specialistu. Neabejojama: jei ūkis nori išlikti ir augti, reikia ieškoti modernių sprendimų, atsinaujinti techniką, o įsigyta nuosava žemė leidžia jaustis saugiau. Finansuoti investicijas vien iš savo lėšų sudėtinga, todėl čia geriausiai gali padėti patikimas finansinis partneris, suinteresuotas ilgalaike ūkio sėkme.

„Ūkininkams mūsų bankas teikia platų finansinių ir kreditavimo paslaugų spektrą: kreditus apyvartinėms lėšoms (taip pat ir be užstato), žemei įsigyti (grąžinimo grafikas gali būti ir iki penkiolikos metų), kreditus ar lizingą žemės ūkio technikai pirkti, taip pat bendradarbiaujame su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. Mes ne tik stengiamės parinkti geriausiai tinkantį finansavimo sprendimą, bet ir finansuodami atvirai ir aktyviai patariame, kaip tvariai elgtis su finansais, kad ūkininkai neprisidarytų bėdų“, – apie banko kaip finansų patarėjo vaidmenį užsiminė „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas.