Pirmąją metų dalį vengę leisti eurus kavinėse, dabar lietuviai išlaidauja kavai ir pietums. Restoranus jungiančios asociacijos vadovė pastabėjo, kad klientai daugiau išleidžia ir alkoholiui. Kartu gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad jie mano, jog kainos nuolat auga.

Statistika ir vertinimas nesutampa

SEB banko specialistai pastaruoju metu atliko du tyrimus. Pirmasis jų rodo, kad devyni iš dešimties respondentų (91 proc.) mano, kad, įvedus eurą, bendras kainų lygis pakilo, nors, oficialiosios statistikos duomenimis, per penkis mėnesius nuo euro įvedimo vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo vos 0,3 proc. Be to, Lietuvoje liepos mėnesį užfiksuota 0,5 proc. mėnesio defliacija. Vidutinė metinė defliacija siekė 0,6 proc. Tačiau, kaip parodė SEB banko atlikta apklausa, gyventojų nuomone, labiausiai šoktelėjo bulvių, dienos pietų, šokolado kainos, pabrango kirpėjų paslaugos. Statistikos departamento specialistų duomenimis, bulvės pigo, o pietūs, šokoladas ir kirpimo paslaugos brango ne tiek daug.

"Nors žmonės ir pastebi sumažėjusias kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ko gero, apie jas pamirštama vertinant bendrus pokyčius. Labiau atkreipiamas dėmesys į tai, kas pabrango. Nesutapimai dėl sezoninių prekių, tokių kaip bulvės ar net moteriškos pėdkelnės, galėjo atsirasti todėl, kad apklausos dalyviai žiemą žiūri į vėlyvųjų bulvių ar šiltesnių pėdkelnių kainą, o pavasario pabaigoje – jau ankstyvųjų bulvių, kurių kaina didesnė, ar plonesnių ir pigesnių pėdkelnių. O, pavyzdžiui, pienas gyventojams gali atrodyti atpigęs ne tiek, kiek statistikams dėl to, kad žmonės dažniau pieną perka kitur, o ne eina stebėti statistikai, arba dėl to, kad įvedus eurą, žmonės ėmė atkreipti ir į kitų gamintojų, galbūt brangesnius gaminius. Jautriau reaguojame pamatę didesnes kasdien perkamų prekių kainas ir nepakankamai įvertiname tokių prekių kainų sumažėjimą. Dėl ne pirmo būtinumo prekių kainų padidėjimo nerimaujame mažiau", – gyventojų požiūrio į kainų keitimąsi ir statistinių duomenų neatitikimą komentavo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Kavinėse išleidžia daugiau

Antrasis banko specialistų atliktas tyrimas parodė, kad, nors jaučia, jog kainos kyla, žmonės vėl ėmė daugiau išleisti kavinėse. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo įvestas. Pavyzdžiui, įvardydami, kiek kainuoja dienos pietūs, gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis eurus, kava – eurą, pusantro ar du. O toks kainų apvalinimo efektas lemia vartojimo išlaidų didėjimą, teigė J.Varanauskienė.

"Kainos dažnai apvalinamos iki viso euro, t.y. 5,99 lito pavirsta ne 1,73 euro, bet 2 eurais. Taip lengviau skaičiuoti ne tik pardavėjams, bet ir pirkėjams", – sakė J.Varanauskienė. Pasak jos, apklausos duomenys rodo akivaizdžią tendenciją, kad gruodžio mėnesį gyventojai buvo linkę gana atidžiai perskaičiuoti kainas iš litų į eurus, bet gegužę, atrodo, liovėsi tai daryti. "Vadinasi, kavai ar dienos pietums esame linkę išleisti šiek tiek daugiau negu tuomet, kai euras dar nebuvo įvestas. O pardavėjas konkurencingoje rinkoje nustato tokią kainą, kokią pirkėjas sutinka sumokėti", – savo komentare pažymėjo J.Varanauskienė.

Sutrikimas praėjo

Tai, kad žmonės jau apsiprato su eurais ir vėl laisviau leidžia pinigus kavinėse, patvirtino pastebinti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, tik įvedus eurą, žmonės buvo sutrikę ne tik dėl to, kad reikėjo atidžiai vertinti kainas nauja valiuta, bet ir nejaukiai jautėsi palikdami arbatpinigių tik euro centų, tad dažnai geriau visai nepalikdavo arbatpinigių.

"Metų pradžioje tikrai jautėsi kavinių klientų atsargumas, atidesnis skaičiavimas. Dabar žmonės pradeda eurą traktuoti gal net kaip litą, tad ir pinigai labai greitai leidžiami. Natūraliau žmonės jau reaguoja į euro centus ir palieka arbatpinigių vėl dažniau, bet ir nebūtinai  eurais, o euro centrais. Apskritai kavinės miestuose lūžta nuo žmonių. Pajūryje kainos nemažos, maistas net nebūtinai labai geras, bet kavinės pilnos", – pasakojo E.Šiškauskienė.

Kainų kilimas neplanuojamas

Lietuvoje šiuo metu vyrauja defliacinės tendencijos, todėl artimiausiu metu tikėtis kainų augimo protrūkio nereikėtų, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

"Dabar nelabai matyti priežasčių, kurios galėtų labai sukelti ryškius vartojimo kainų pokyčius. Avalynės ir drabužių naujo sezono prekės brangs, tačiau ilgainiui dar labiau pasireikš daržovių ir vaisių kainų kritimas dėl sezoniškumo. Nemanau, kad degalų srityje kažkas reikšmingo gali atsitikti. Iš esmės nėra pagrindo prognozuoti, kad bus kažkoks ryškus infliacijos protrūkis", – BNS sakė G.Nausėda. Anot jo, kainos toliau auga paslaugų sektoriuje, tačiau jų padidėjimas negali atsverti gyventojų vartojimo prekių krepšelio kainų mažėjimo, todėl liepos mėnesį šalyje užfiksuota defliacija, kuri buvo didesnė nei birželį, nenustebino.

"Galima buvo manyti, kad drabužių ir avalynės sezoninis išpardavimas turės įtakos defliacijai, taip pat ir daržovių derliaus sezoniškumas. Tai tie veiksniai, kurie labiausiai darė įtaką defliacijos augimui liepos mėnesį, palyginti su birželiu", – teigė G.Nausėda.