- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas pasitikėjimo Lietuvos ekonomika rodiklio smukimą 6 proc. punktais lapkritį, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad pesimistines verslo nuotaikas didele dalimi lėmė koronaviruso sąlygojamas atsargus ateities vertinimas bei dalyje sektorių šiuo metu vykstantys reikšmingi rinkos pokyčiai.
Lapkritį, palyginti su spaliu, 8 proc. punktais (nuo 27 iki 35 proc.) padaugėjo pramonės sektoriaus atstovų, teigiančių, kad padidėjo jų produkcijos gamyba, o 7 proc. punktais (nuo 24 iki 31 proc.) daugiau jų nurodė, kad didėjo ir gaminamos produkcijos paklausa. Anot M. Dubnikovo, šie duomenys atspindi augančias pardavimų tendencijas Europoje bei dėl to išaugusį eksportą.
„Lietuvos pramonė yra labai stipriai priklausoma nuo eksporto, o šiandien eksporto rinkose matyti pakankamai geri skaičiai (...). Pardavimai Europoje, kuri yra svarbiausia (rinka – ELTA) mūsų pramonei, didėja, nuotaikos yra pakankamai geros, nepaisant susirgimų COVID-19 skaičių“, – Eltai teigė jis.
Lietuvos pramonė yra labai stipriai priklausoma nuo eksporto, o šiandien eksporto rinkose matyti pakankamai geri skaičiai.
Ekonomistas taip pat pridūrė, kad šiuo metu verslas yra gana geros būklės, o tai atsiliepia ir pramonei.
„Apskritai verslas yra pakankamai geros būklės, kai kuriais aspektais gal net geresnės, nei buvo prieš pačią pandemiją (...). Virusas šiek tiek aplamdė kaulus, bet ir pažadino veikti, peržiūrėti savo (gamybos – ELTA) grandines, produkciją, efektyvumus ir pan. Tai lemia, kad verslas Europoje vis tik atrodo gerai, o tai atsiliepia ir pramonei“, – teigė jis.
Nepaisant pozityvių tendencijų, lapkritį, palyginti su spaliu, 7 proc. punktais (nuo 27 iki 20 proc.) sumažėjo pramonės sektoriaus atstovų, manančių, kad per artimiausius 3 mėnesius jų gamyba augs, taip pat 6 proc. punktais (nuo 25 iki 19 proc.) sumažėjo prognozuojančių eksporto didėjimą. M. Dubnikovas teigė, kad tokias sektoriaus prognozes galėjo paveikti dėl COVID-19 pandemijos atsiradęs atsargumas bei dėl sergančių darbuotojų skaičiaus galimai mažinamos darbo apimtys.
„Lietuvoje ateities prognozėms įtakos daro ne tiek didelė baimė dėl ateities, bet atsiradęs atsargumas (...). Būtina atsižvelgti ir į tiesioginį koronaviruso poveikį įmonėms: vienos ar kitos įmonės priverstos stoti arba mažinti savo gamybos apimtis dėl to, kad nėra žmonių arba net ištisos pamainos yra saviizoliacijoje. Tai lemia, kad verslo atstovai yra pesimistiški prognozuodami savo ateitį“, – Eltai sakė jis.
Pesimizmas matyti ir statybų sektoriuje, kur, palyginti su spaliu, kone perpus – nuo 11 iki 6 proc. – sumažėjo manančių, kad užsakymų artimiausiais mėnesiais daugės. Visgi M. Dubnikovas kalbėjo, kad tokias nuotaikas galėjo sąlygoti stebimas sektoriaus persiskirstymas, kuris kai kuriuos plėtotojus išstumia už rinkos ribų.
„Kol kas (statybų ir NT sektoriams – ELTA) tikrai nėra galimybių trauktis taip, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Pinigų politika viską pakeitė. Jei jos nebūtų, būtume matę labai didžiulę depresiją NT.
Manau, šiuo metu vyksta paties sektoriaus persiskirstymas. Vėlgi pesimizmas gali vyrauti tarp tų plėtotojų, kurie turi ne tas prekes, kurių šiandien reikia, ir jis yra natūralus (...). Gaji ir viruso baimė, kuri liečia visus. Bet iš esmės vyksta rinkos sisteminis lūžis, požiūris į NT keičiasi ir tai reiškia, kad vieni iš to stipriai išlošia, o kai kurie yra nustumiami už rinkos ribų ir nebegali joje dalyvauti“, – teigė jis.
Komentuodamas mažmeninės prekybos sektoriaus vertinimus, kur taip pat kone perpus daugiau respondentų – nuo 6 iki 11 proc. – teigė, kad per praėjusius 3 mėnesius jų verslo padėtis pablogėjo, M. Dubnikovas pabrėžė, kad šiuo atveju taip pat galima įžvelgti besikeičiančių rinkos tendencijų poveikį.
„Klientų srautai (prekybos vietose – ELTA) mažėja, nes poreikis daiktams, ypač dirbant iš namų, apskritai yra labai stipriai sumažėjęs (...). Ir pati rinka labai keičiasi. Kai baigsis karantinas ir bus galimybė grįžti į biurus, tikrai didelė dalis žmonių su malonumu ten grįš, bet dalis ir negrįš. O tai reiškia, kad reikšmingas prekių kiekis nebus vartojamas, nes dalis žmonių toliau gyvens panašiu režimu kaip dabar“, – teigė jis.
Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, kad bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika šių metų lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 6 proc. punktais ir sudarė minus 8 proc.
Pramonės įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėnesius, dalis sumažėjo nuo 27 iki 20 proc., o prognozuojančių mažėjimą padidėjo nuo 20 iki 30 proc. Blogesnė ir gaminių eksporto prognozė: 19 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 20 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 16 proc.).
Mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 41 proc. apklaustų statybos įmonių vadovų, 6 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (prieš mėnesį – atitinkamai 34 ir 11 proc.).
Mažmeninės prekybos atstovų dalis, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 21 iki 12 proc., o kad ji pablogėjo – padidėjo nuo 6 iki 11 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų10
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“5
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...