„Svarbu pabrėžti, kad prabanga – joks blogis ar nusikaltimas, tačiau mokesčiai turi būti sumokėti ir valstybės parama naudojama pagal paskirtį. Naujausiais duomenimis, Lietuvos transporto saugos administracijos pateikta informacija, pandemijos metu juridiniai asmenys įsigijo daugiau kaip 100 pramoginių katerių, katamaranų, vandens motociklų ir jachtų, kurių vertė kartais siekė ir milijonus eurų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Majauskas.

Jis akcentavo, kad absoliuti dauguma šių įmonių yra nesusijusios su vandens transportu, vandens sportu ar pramogine veikla.

„Daugiausia yra nekilnojamojo turto, krovinių pervežimo, statybinių medžiagų, tabako gaminių kompanijos ir advokatų bendrijos“, – teigė M. Majauskas.

Jo teigimu, neretai prabangaus turto, įsigijimo, išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos yra įtraukiamos į įmonių veiklos sąnaudas, tokiu būdu susigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis bei mažinamas pelno mokestis.

„Toks turtas dažnai naudojamas ir asmeniniams poreikiams, tačiau gauta nauda neapskaitoma kaip pajamos natūra, tokiu būdu išvengiama ir gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė parlamentaras.

M. Majauskas taip pat tikino, kad daugiau kaip pusė šių įmonių yra oficialiai pripažintos kaip nukentėjusios nuo COVID–19 pandemijos, todėl dauguma jų sulaukė mokesčių mokėtojų paramos.

„Tai yra subsidijų už prastovas, subsidijų darbo vietų išlaikymui ar tiesioginės valstybės skiriamos verslo skatinimo paramos“, – sakė M. Majauskas.

Pasak Seimo nario, teisės aktai neleidžia atskleisti šių įmonių pavadinimų.

„Lygiai kaip ir įmonių, kurios pasinaudojo mokesčių mokėtojų parama ir įsigijo prabangius automobilius. Viešojoje erdvėje pristatyti sąrašai neturi nieko bendro su Valstybinės mokesčių inspekcijos sąrašais, kurie paviešinti nebuvo“, – pabrėžė M. Majauskas.

Jis pateikė kelis tokių įsigijimų pavyzdžius.

Vienas tokių – įmonė, užsiimanti naminių gyvūnėlių pašaro prekyba, buvo pripažinta nukentėjusia nuo COVID–19 pandemijos, gavo daugiau kaip 20 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui ir įsigijo 17 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.

Kita įmonė, užsiimanti pastatų inžinerinių sistemų remontu, pripažinta nukentėjusia COVID–19 pandemijos, gavo 30 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimui, gavo 40 tūkst. eurų paramą, skirtą verslo skatinimui, ir įsigijo 18 tūkst. eurų kainuojantį vandens motociklą.

Įmonė, teikianti siuvimo paslaugas, irgi pripažinta nukentėjusia nuo COVID–19 pandemijos, gavo 20 tūkst. eurų subsidiją už prastovas ir darbo vietų išlaikymui, ir įsigijo šimtus tūkstančių eurų kainuojantį prabangų laivą.

Tuo metu įmonė, užsiimanti sanitarinių įrenginių prekyba, pripažinta nukentėjusia nuo COVID–19 pandemijos, gavo 3 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonėms ir įsigijo 14 tūkst. eurų vertės vandens motociklą.

„Nekilnojamojo turto agentūra, pripažinta nukentėjusia nuo pandemijos, gavo 4 tūkst. eurų subsidiją ir įsigijo 34 tūkst. eurų vertės pramoginį laivą. Įmonė, užsiimanti krovininiu sausumos transportu, pripažinta nukentėjusi nuo pandemijos, gavo 160 tūkst. eurų subsidiją darbo vietų išsaugojimu, gavo 90 tūkst. eurų subsidiją už prastovas ir įsigijo 15 tūkst. eurų vertės vandens motociklą“, – vardijo M. Majauskas.

Jis nurodė, kad duomenys yra preliminarūs ir dar tikslinami.

„Kaip ir anksčiau prašysime VMI išsiaiškinti, ar prabangaus turto įsigijimas ir išlaikymas nėra įtrauktas į veiklos sąnaudas, ar įmonių įgytas prabangus turtas nėra įgytas privatiems poreikiams ir ar nebuvo piktnaudžiaujama mokesčių mokėtojų parama“, – sakė M. Majauskas.

Pasak parlamentaro, prieš pusantrų metų, 2019 metais, buvo 80–90 tokių įsigijimų, 2020 jų buvo daugiau nei 100.

„Augimas yra 20 proc. per metus ir apie 40–50 įsigijimų atliko įmonės, kurios buvo oficialiai pripažintos kaip nukentėjusios nuo COVID–19 pandemijos“, – sakė Seimo narys.

Pasak jo, yra atvejų, kai įmonės įsigydavo ir po kelis laivus ar vandens motociklus.

Praėjusią savaitę M. Majauskas pranešė, kad 2020–2021 metais 148 įmonės, gavusios mokesčių mokėtojų subsidiją, skirtą nukentėjusiems nuo pandemijos, įsigijo prabangių automobilių, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. eurų. Iš jų 32 įmonės pirko naujus „Bentley“, „Maserati“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls Royce“ automobilius.