Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas Martynas Nagevičius siūlo atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, trukdančios šios atsinaujinančios energetikos rūšies plėtrai. Kiti šio verslo atstovai tvirtina, kad Lietuva, nustačiusi šį ir kitus apribojimus, gali prarasti apie 3 mlrd. eurų užsienio investicijų.

„Visiškai užstrigę esame maždaug metus – niekas neprisijungė prie perdavimo tinklo, nes su proveržio paketu pateko dviejų gigavatų (GW) ribojimas ir kad būtų atrinkta, kokie gamintojai įeina į tuos du gigavatus, valstybinės institucijos dar renka, kas verti investuoti, todėl realiai dabar neinvestuoja niekas“, – antradienį diskusijoje apie situaciją saulės energetikos sektoriuje Seime teigė M. Nagevičius.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius apribojimus komerciniams saulės parkams vadina „brutualiu rinkos sustabdymu“. 

„Buvo du stabdymai: pirmas – ketinimų protokolų pasirašymas, paskui – proveržio paketo stabdymas. Iš tų dviejų stabdymų Lietuva gali prarasti maždaug 3 mlrd. eurų investicijų. Kas dirba su užsienio investicijomis, supranta mastą. Ir vartotojai permokės už elektrą – per šiuos metus vartotojai dėl sustabdymo permokės 300–500 mln. eurų. Panašiai skiriam subsidijoms. Tai sąmoningai nukeliam generaciją, kad iš biudžeto mokėtume subsidijas“, – diskusijoje tvirtino R. Sklepovičius.

„Aura Power“ partnerės Lietuvoje „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius sako, kad apribojimas yra technologiškai nepagrįstas ir, anot jo, pažeidžia Konstituciją ir Konkurencijos įstatymą. 

„Green Genius“ vadovo įsitikinimu, nepanaikinus kvotos saulės elektrinių plėtra ir saulės energija gali brangti.

„Kuo daugiau darome užsienio investuotojų akimis neadekvačių manevrų, tuo brangesnis kapitalas, kuo brangesnis kapitalas ateis į elektrą, tuos brangesnė elektros savikaina“, – svarstė R. Sklepovičius.

Jo skaičiavimais, apie 30 proc. investuotojų atsisakė planų investuoti Lietuvoje dėl geopolitinių grėsmių.

Tačiau M. Nagevičius prabrėžė, kad aukštos elektros kainos, valstybės parama ir geras reguliavimas lėmė didelį proveržį skatinant vartotojus patiems gaminti energiją iš saulės.

Anot M. Nagevičiaus, pagal 2022 metų rodiklius, kiek saulės elektrinių įrengta vienam gyventojui, Lietuva yra 21 vietoje tarp 27 valstybių. Čia pirmauja Nyderlandai, Vokietija, Danija, šešta yra Estija. 

„Green Genius“ atstovas, be kita ko, pabrėžė, kad pirmosios šešios valstybės, kuriose įrengta daugiausia saulės elektrinių vienam gyventojui, turi tokį pat saulės potencialą, kaip ir Lietuva.

„Tai nėra pietinės šalys, kuriose daugiau saulėtų dienų“, – diskusijoje teigė jis.

Tuo metu Seimo nariai žada komercinių saulės parkų plėtros trikdžių naikinimo imtis pavasarį.

Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius tvirtino, kad svarstant proveržio paketą Seimo nariai dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio pasiūlytos pataisos dėl 2 GW buvo apgauti ir proveržis virto stabdžiu: „Jeigu tų lubų nebūtų, viskas stotųsi į savo vėžes“.

Jis pabrėžė, kad komercinių saulės parkų plėtros sustabdymas metams yra nacionalinio saugumo reikalas. Pasak A. Skaržiaus, reikia kuo greičiau į Seimą grįžti su proveržio paketu ir panaikinti lubas. 

Lietuvos regionų frakcija Jonas Pinskus siūlė sudaryti parlamentinę komisiją ir ištirti 2 GW ribos įvedimo aplinkybes: „Ir kaltininkus tikrai išsiaiškinsime“. 

M. Nagevičiaus teigimu, investuotojai į komercines saulės jėgaines į Lietuvą galėtų pritraukti apie 4 mlrd. eurų.

Jo skaičiavimais, jeigu nebūtų ribojamos investicijos į šį atsinaujinančios energetikos sektorių, dabartinėmis kainomis būtų galima pasigaminti elektros už 700-800 mln. eurų.

„Tai daugiau negu skiria valstybė gyventojams subsidijų paramai dėl išaugusių elektros kainų“, – po diskusijos Seime žurnalistams teigė M. Nagevičius. 

Jo teigimu, atsisakyti dviejų gigavatų ribos galima nebūtinai keičiant įstatymą – užtektų Vyriausybės sprendimų dėl tolesnės saulės energetikos plėtros: „Galima poįstatyminiais aktais visa tai išspręsti nekeičiant įstatymo“.

M. Nagevičius įsitikinęs, kad ribos atsisakyti neskubama, nes nenorima pripažinti padarytų klaidų ir per daug energijos buvo išnaudojama ieškant pateisinančių priežasčių, kad įstatymas geras.

„Per mažai buvo skirta energijos, kaip mums iš tos situacijos išeiti – daigiau buvo bandoma apginti buvusius sprendimus, o ne žiūrėti į priekį – kaip spręsti situaciją“, – tvirtino Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas.

M. Nagevičius sako, kad 2 GW elektros Lietuvoje sunaudojama per du mėnesius. 

Pernai Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar toks reguliavimas nepažeidžia Konstitucijos.

Pataisos numato, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, sunaudojama  o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo.

BNS anksčiau rašė, kad dėl to naujų saulės elektrinių projektų vystytojai buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas.

Portalas vz.lt skelbė, kad gruodžio 29 dieną VERT viešai paskelbė kol kas dar nepatvirtintą sąrašą, kuriame pateikiami papildomus reikalavimus atitikę projektai, kurių bendra galia siekia beveik 3,33 GW.

Juos įvertinus pagal VERT pasirinktą pirmumo principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“ ir pagal ketinimų protokolų pasirašymo datą, Lietuvoje vietos lieka tik 6 didesniems saulės parkams. Todėl reikalavimus atitikę, bet už borto likę saulės parkų vystytojai grasina teismais.

Energetikos ministerija sako, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek vėjo bei kitų atsinaujinančių jėgainių pajėgumams.

Verslas teigia, kad anksčiau pasirašytuose ketinimų protokoluose buvo numatyta 3,5-4 GW saulės jėgainių galia.