Dėl nepakankamos darbų spartos bei rizikos, jog iki šių metų pabaigos bus nepanaudota dalis projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų, ministras nurodė LTG valdybai iki liepos 1 dienos pateikti rizikų valdymo planą, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. 

„Esama geopolitinė situacija skatina sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti infrastruktūros kokybę ir pajėgumus, tačiau pagrindiniai geležinkelių projektai šiandien vėluoja, kai kurie stipriai. Raginu „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę rimtai ir atsakingai pasižiūrėti į situaciją ir nedelsiant imtis veiksmų rizikoms valdyti ir darbams spartinti“, – pranešime teigė M. Skuodis.

„Rail Baltica“ projektą įgyvendina LTG grupės bendrovė „LTG Infra“.

„Dėl vėlavimų galimą prarasti ES finansavimą, kurio didžioji dalis skirta geležinkelio tiltui per Nerį tiesti (Jonavoje – BNS), turėtų padengti pati bendrovė“, – teigia ministerija. 

Ministerija teigia nekart informavusi LTG vadovybę apie riziką nepanaudoti dalį „Rail Baltciai“ skirtų ES lėšų bei apie būtinybę iki šių metų pabaigos baigti tiesti europinę vėžę iki Panevėžio. 

Savo ruožtu LTG tikina, kad tikslas 2030 metais turėti europinę vėžę trijose Baltijos valstybėse nesikeičia. 

Bendrovės teigimu, ES finansavimo limitas „Rail Baltica“ darbams, kuriuos reikia užbaigti iki šių metų pabaigos, yra 400,4 mln. eurų, o nepanaudotas likutis gali būti 19,5 proc. šios sumos. Jis naudojamas spartinant sankasos statybos darbus, iš anksto perkant statybines medžiagas kitiems metams, dėl jo mažinimo konsultuojamasi su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomąją įstaiga (CINEA). 

Valstybės kontrolė trečiadienį ketina skelbti „Rail Baltica“ projekto vertinimo ataskaitą.

Ministerija anksčiau skelbė, kad visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais. „Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.