- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiųjų svarstomas šalies bankų aktyvų apmokestinimas reikštų naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms ir paskatintų bankų atsitraukimą iš šalies, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
„Politikai neturėtų kvailinti visuomenės – kalbėdami apie vadinamąjį bankų aktyvų mokestį, jie iš tikrųjų kalba apie naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms“, – pranešime teigė M. Zalatorius.
„Tokio mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais“, – pridūrė jis.
Asociacijos vertinimu, įvesti siūlomo mokesčio negalima be kaštų ir naudos analizės, nes jis neigiamai atsilieptų gyventojų ir įmonių finansams bei visai Lietuvos ekonomikai ir investiciniam patrauklumui.
Tokio mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos arba virsmą užsienio filialais.
Pasak M. Zalatoriaus, dėl naujo mokesčio pabrangtų bankų paslaugos gyventojams bei įmonėms. Pakilus skolinimo kainai, ekonomika pradėtų lėtėti.
„Svarstyti galimybę įvesti tokį mokestį, neatlikus analizės bei neskyrus pakankamai laiko diskusijoms, būtų neatsakinga ir netoliaregiška bei reikštų, kad nesugebame pasimokyti iš kitų šalių klaidų, kurios taip pat buvo padarytos skubotai“, – teigė M. Zalatorius.
Anot jo, tokį mokestį įvedus Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, šalyse kilo vidutinė palūkanų norma, brango bankų paslaugos.
„Rumunijoje toks mokestis net buvo pavadintas „valstybės godumo mokesčiu“, mat juo, kaip ir Lietuvoje, siekiama surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Vengrijoje vyriausybei įvedus šį mokestį, dėl neapibrėžtumo susitraukė kreditavimo apimtys ir net išaugo nedarbas, o vyriausybė po kurio laiko turėjo pripažinti, kad tokio mokesčio įvedimas neigiamai atsiliepė visai ekonomikai“, – teigė M. Zalatorius.
„Panaši situacija susidarė ir Slovakijoje, kur sumažėjo skolinimo apimtys ir išaugo skolinimo kaina. Kaimyninėje Lenkijoje dėl šio mokesčio pakilo vidutinė palūkanų norma, kuri, atskaičius 3 mėn. WABOR, yra lygi 2,7 proc., kas yra net 0,4 proc. punkto daugiau nei šiandien Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Bankų aktyvų mokesčio įvedimo iniciatoriai tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...