„Finansinės prognozės ir modeliai turėtų būti vertinami ne politiniais išvedžiojimais ar spekuliacijomis, o profesionalia faktinės informacijos analize“, – Eltai sakė M. Zalatorius.

Anot LBA prezidento, siekiant įvertinti finansų įstaigų mokesčio poveikį, būtina nuodugni finansų sektoriaus, valdžios bei ekonomistų diskusija ir analizė.

„LBA analizė atlikta vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis. Kadangi lyginti nepriklausomą Lenkijos zlotą su euru nebūtų tikslu, atliekant analizę, atsižvelgta į eurais išduodamų būsto paskolų palūkanų pokyčius Lenkijoje įvedus mokestį“, – Eltai teigė M. Zalatorius.

Pasak jo, Lenkijos centrinio banko duomenimis, vidutinės būsto paskolų eurais palūkanos 2016 metų liepą siekė 3,3 proc., o paskolų pasiūlai ir paklausai prisitaikius prie bankų turto mokesčio sukeltų pasekmių, būsto paskolų eurais palūkanos 2017 metų liepą pakilo iki 4,5 proc.

„LBA įvertino galimus trumpalaikius efektus ir 1,1 proc. palūkanų kilimo vertinimą pateikė eliminavusi trumpalaikius kraštutinius dydžius“, – sakė LBA prezidentas.

Kaip ELTA jau rašė, „Valstiečių“ lyderis „Žinių radijui“ sakė, kad teiginiai, jog Lenkijoje įvedus tokį mokestį palūkanos pakilo 1 proc. punktu, yra netiesa.

„Čia netiesa. Jei kažkas teigia, kad dėl to pakilo 1 proc. palūkanos, tai reikia patikslinti laiką, kada pakilo ir pažiūrėti, kas dėjosi pasaulinėse rinkose. Šalyse, kur maža konkurencija, iš tikrųjų nesąžiningas verslas, bankai kai kuriais atvejais irgi elgiasi nelabai taktiškai, perkeliama našta būtent vartotojui. Šiuo atveju Lenkijoje konkurencija bankų sektoriuje yra labai didelė. Ten negali būti, kad padidėjo 1 proc., nes visi bankai susitarė perkelti naštą vartotojui. Lenkijos rinka yra labai konkurencinga“, – teigė R. Karbauskis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.

LBA tikina, kad siūlomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.