Kol kas tik akcijos

Ekonomistai sako, kad defliacijos dar teks palaukti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, infliacija Lietuvoje siekė 16,6 proc. Mėnesio infliacija kovą, palyginti su vasariu, siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,7 proc.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo drabužių, asmens priežiūros prietaisų, avalynės, daržovių, kitų prekių kainų augimas. Kovą brango ir pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis.

Pricer.lt apskaičiavo, kad, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,9 proc. (1,45 euro),  palyginti su 2022-ųjų vasariu, buvo 23,1 proc. (14,74 euro) brangesnis.

Situacija: Pricer.lt apskaičiavo, kad, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,9 proc., arba 1,45 euro, palyginti su 2022-ųjų vasariu, buvo 23,1 proc., arba 14,74 euro, brangesnis. (V. Balkūno / BNS nuotr.)

P. Čepkauskas primena, kad dažnas ekonomistas turi tradicinį paaiškinimą, kodėl, krintant energijos išteklių, degalų ir kai kurioms kitoms kainoms, pagrindiniai maisto produktai vis dar brangsta. „Mokate, todėl ir brangsta“, – ekonomistų pamėgtą frazę kartoja jis.

Tačiau, kiek surimtėjęs, P. Čepkauskas sako, kad verslas dar nemato pagrindo mažinti kainas. Nors kai kas jau pinga, pavyzdžiui, pieno produktai, saulėgrąžų aliejaus kainos jau grįžo į praėjusių metų lygį, bet auga mėsos, kiaušinių, duonos produktų kainos.

Dabar vyks katės ir pelės žaidimas, kol vienas iš žaidėjų – gamintojas ar prekybininkas – pasakys: „Viskas, mažinu bazinę kainą, nes man matematika nebepavyksta.“

„Situacija tokia, kad praėjusiais metais verslas turėjo šokinėjančių kainų nuostolių ir stengėsi išsaugoti tą patį kainų lygį. Savo tyrime pridėjome lentelę, kuri rodo, kaip atrodytų kainos, jeigu jos staiga sustotų ir nejudėtų. Matematinė infliacija, palyginti su praėjusiais metais, mažėtų, o kainos nejudėtų, todėl verslas, matyt, nori fiksuoti kainas tame pačiame lygyje, kuris pradėjo kilti praėjusių metų kovą–balandį, o pikas buvo lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai būtent maisto infliacija siekė 35 proc.“, – aiškina maisto kainų pokyčius stebintis ekspertas.

Pasak jo, dabar pirkėjai kol kas viliojami tik akcijomis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra 50 proc. siekiančios nuolaidos pieno produktams. „Prieš dvejus ar trejus metus mes neįsivaizdavome, kaip pienui, sviestui gali būti taikoma 50 proc. nuolaida, – nebent baigiasi produktų galiojimo terminas“, – primena P. Čepkauskas.

„Žaliavų, energijos kainos nukrito, bet kainų lygio mažinti nenorima, nes tada mažės apyvarta. Dabar gera verslo situacija, nors Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad vasarį pardavimai kiekiais, arba palyginamosiomis kainomis, mažėjo 7,5 proc. Tačiau infliacija buvo apie 30 proc. ir verslas gavo 15 proc. augimą pinigine išraiška. Prisimenant 2019–2020 m., kai per metus mažmeninė prekyba užaugdavo 5 proc., jie sakydavo, kad tai labai geras rezultatas. Dabar jie turi 15 proc. augimą, vadinasi, nėra stimulo mažinti kainas“, – pabrėžia ekspertas.

Krintantis kiekis

Anot P. Čepkausko, verslas kainas mažina, kai reikia prisivilioti pirkėją, kai krinta piniginiai pardavimai. Jo įsitikinimu, su tokia situacija tikrai susidursime vasaros pabaigoje. P. Čepkauską prie tokių prielaidų veda tam tikri rodikliai, pirmiausia – progresuojantis mažmeninės prekybos vienetais kritimas.

„Šviežių produktų gamintojai nenori stipriai mažinti kainų. Su pirmo būtinumo prekėmis yra taip: jeigu saldainiams duos akciją, nusipirksiu 3 ar 4 kg ir pamažu savo mylimiausius saldainius valgysiu, gerdamas kavą. Jeigu man duos 50 proc. nuolaidą batonui, nepirksiu trijų batonų, nes tiek nesuvalgau. Tokiu atveju tiek prekybininkas, tiek gamintojas dėl sumažėjusių žaliavų kainų žymiai sumažinę savo produktų kainas iš karto neteks pinigų, o jie netekti pinigų nenori“, – sako jis.

„Dabar vyks katės ir pelės žaidimas, kol vienas iš žaidėjų – gamintojas ar prekybininkas – pasakys: „Viskas, mažinu bazinę kainą, nes man matematika nebepavyksta.“ Ekonomika susieta su kiekiu – turiu pagaminti kažkokį kiekį, nes yra fiksuotos sąnaudos, ir jeigu vis mažinsiu kiekį, turėsiu nuostolių“, – aiškina P. Čepkauskas.

Jis siūlo panagrinėti kai kurių pienininkų ataskaitas: jos rodo, kad pradėjus stipriai kilti kainoms, pradėjo mažėti kai kurių įmonių parduodamų prekių kiekis. „Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždės“ patyrė nuostolių, nes pieno produktų kainos augo apie 50–70 proc., o jų apyvarta augo 20 proc., vadinasi, kiekiniai pardavimai susitraukė ir jie praėjusiais metais turėjo nuostolį“, – dalijasi ekspertas.

Bus priversti keisti?

P. Čepkauskas pastebi, kad kai kuriems prekybos tinklams pastaruoju metu sekasi prasčiau, o krintantys rodikliai gali priversti keisti kainodaros politiką. „Apie gamintojus taip konkrečiai pasakyti negalima, bet pienininkai lenkų gamintojams atidavė nemažą dalį lietuviškos rinkos. Atėjus į išpardavimų kampelį, matyti, kad yra labai daug duonos gaminių. Viskas baigsis tuo, kad žmonės tiek nepirks, prekybininkai mažins asortimentą, gamintojas neturės kur parduoti, nes duona nėra ta prekė, kurią gali užšaldyti ir išvežti į užsienį, todėl kažkas turės priimti sprendimus arba užsidaryti“, – prognozuoja jis.

„Viena ekonomistė, praėjusiais metais padariusi apžvalgą, teigė, kad esant tokiai aukštai infliacijai, bet nesant bankrotų, viskas yra gerai. Infliacijos metu bankrotų ir nebūna, nes kiekvieną dieną savo prekę parduodi vis brangiau. Bankrotai prasideda, kai prasideda apyvartos kritimai, defliaciniai procesai, kai tu turi pigiau parduoti prekę, kurią pirkai brangiau, arba pigiau parduoti gaminį, kurį pagaminai iš brangesnės žaliavos, kurios esi prisipirkęs“, – tęsia P. Čepkauskas.

„Tada prasideda istorijos, kad trūksta apyvartinių lėšų, ateini skolintis į banką, o bankas pareiškia, kad viskas – pigių procentų era baigėsi, jeigu nori pasiskolinti, turėsi susimokėti, duoti užstatą ir t. t.“, – vardija jis.

P. Čepkauskas neabejoja, kad šie metai, ypač antroji jų pusė, bus tikrai įdomūs. „Kiek pramoninkai pasišneka, girdime, kad užsakymai krinta, logistai irgi sako, kad pervežimų mažėja, Klaipėdos uostas sako, kad išveža tuščius konteinerius, nebe pilnus. Man atrodo, recesija, kuri, visų nuomone, Lietuvą, Marijos žemę, aplenks, jau beldžiasi“, – sako jis.

Šv. Velykos – kuklesnės

P. Čepkauskas dar prieš šv. Velykas prognozavo, kad verslui jos nebus tokios pelningos kaip praėjusiais metais, mat kainos šiemet pirkėjus džiugino kur kas mažiau. Jo skaičiavimu, kiaušiniai buvo apie 50 proc. brangesni, pieno produktai vidutiniškai apie 30 proc. brangesni, kilo ir cukraus kaina. Šiemet šv. Velykų stalui pirktos prekės buvo vidutiniškai 30 proc. brangesnės nei pernai.

„Tačiau, kai pasižiūri, kaip žmonės elgiasi, kaip išleidžia pinigus, matai, kad jie tikriausiai išleido ne 30 proc., o 20 proc. brangiau, nes susirado pigesnį analogą, perėjo prie pigesnių prekių, kažkas nuvažiavo į Lenkiją“, – sako P. Čepkauskas.

„Praėjusiais metais turėjome tokią situaciją, kad pradėjo kilti kainos, bet vasarį prasidėjo karas, todėl kai kas daug pinigų išleido iš baimės prisipirkę kruopų, grikių ir kitų ilgo galiojimo produktų. Paskui pirkome ilgo galiojimo prekių Ukrainai. Praėjusių metų šv. Velykos, nors ir karo fone, buvo labai optimistinės tuo požiūriu, kad buvo pirmos po pandemijos, be jokių judėjimo apribojimų, be kaukių galėjome važiuoti pas gimines, ir tai irgi paskatino didesnes išlaidas“, – teigia jis.

Pasak P. Čepkausko, tokių optimistinių veiksnių šiais metais nebuvo ir tai stabdė mažmeninę prekybą. Jis pabrėžia, kad žmonės galėjo išleisti tiek pat pinigų, kiek praėjusiais metais, nes viskas pabrango, bet prekių kiekis yra mažesnis. P. Čepkauskas nepamiršta dar vieno veiksnio – pasak jo, šiemet visi, galintys sau leisti keliones, velykines atostogas rinkosi užsienyje, o tai irgi prisideda prie žemesnių mažmeninės prekybos rodiklių.

10 proc. mažiau maisto

Atrodo, lietuvių atsparumas kylančioms maisto produktų kainoms – geležinis. Praėjusiais metais mažmeninė prekyba krito keliais procentais, dabar – 7 proc. Pasak P. Čepkausko, kainų augimo metu lietuviai sumažino maisto vartojimą 10 proc. „Tai yra trys dienos per mėnesį nevalgymo. Vieni ekonomistai sako, kad vartotojas vartoja. Na, gerai, vartotojas išleistų tiek, kad prekybininko apyvarta neaugtų, jis turėtų suvartoti 30 proc. mažiau. Bet vartotojas negali nevalgyti, tai yra būtinosios išlaidos. Komunalinius mokesčius turi mokėti, nes kitaip tave paduos į teismą, suvartoti atitinkamą kiekį kalorijų irgi turi kokiais tik nori būdais. Žmonės ieško būdų – pigesnių prekių, taupo“, – aiškina jis.

Pokytis: anot P. Čepkausko, šioms šv. Velykoms žmonės galėjo išleisti ir tiek pat pinigų, kiek praėjusiais metais, nes viskas pabrango, bet prekių kiekis yra mažesnis. (Petro Čepkausko asmeninio archyvo nuotr.)

„Jeigu kalbėtume apie protestus – nėra Lietuvoje valdžios spaudimo kultūros. Pavyzdžiui, Prancūzijoje liemenes apsivilko, protestuoja, padangas degina. Valdžią reikia spausti. Baisus pavyzdys, tačiau, kai gavome iš Baltarusijos stumiamų migrantų bangą, valdžia gavo spaudimą, surado sprendimus. Mūsų valdžia nėra visiškai bejėgė“, – sako P. Čepkauskas.

Kiek pramoninkai pasišneka, girdime, kad užsakymai krinta, logistai irgi sako, kad pervežimų mažėja, Klaipėdos uostas sako, kad išveža tuščius konteinerius, nebe pilnus.

„Žemdirbiai išbėgo su savo karvutėmis – atsirado milijonai. Lietuvos vartotojas – kantrus, lauks, kol prispaus“, – tęsia jis.

Atsiribodamas nuo maisto kainų, P. Čepkauskas pabrėžia, kad kitos prekės jau iš esmės pinga. „Degalų kainos šokinėja, nors, palyginti su praėjusiais metais, dabar yra atpigę. Visų kitų vartojimo prekių kainos neauga, elektronika netgi pinga, nes per pandemiją visi atsinaujino kompiuterius ir daug ką kitą“, – sako jis.

„Kadangi pagrindinės žmogaus išlaidos – maistas, komunalinės paslaugos, paskolų palūkanos – pabrango, visoms kitoms prekėms, drabužiams, pramogoms ne tiek daug ir lieka. Šie verslai susiduria su mažesniu pinigų srautu ir pradeda smarkiau konkuruoti, atitinkamai yra ir geresnės kainos“, – aiškina ekspertas.

„Dar vienas veiksnys – kinai pradėjo normaliai dirbti, konteinerinis vežimas atpigo, tad pramoninės prekės vartotojui irgi pinga“, – priduria jis.

Tas pats iš dalies vyksta ir maisto prekių sektoriuje. „Pastaruoju metu matome didesnį konditerijos gamintojų aktyvumą, pasipylė kavos akcijų, nes maisto kategorijoje taip pat yra būtinosios prekės ir ne tokios būtinos – šokoladukai, gėrimai, užkandžiai. Jų gamintojai ir pardavėjai pirmieji pajaučia, kad šių prekių atsisakoma“, – sako P. Čepkauskas.