– Papasakokite apie mano.bank. Kaip tapote pirmuoju specializuotu banku Europos Sąjungoje?

– Mano.bank, kaip finansinė organizacija, egzistuoja jau daugiau nei 20 metų, todėl esame sukaupę didelę patirtį ir turime ilgą istoriją. 2018 metais tapome pirmąja finansų įstaiga Europos Sąjungoje, gavusia specializuotą banko licenciją, išduotą Europos Centrinio Banko.

Mes siūlome platų bankinių paslaugų spektrą verslo ir privatiems klientams – nuo verslo, būsto ar vartojimo paskolų, terminuotų indėlių iki banko sąskaitų atidarymo ir aptarnavimo, tarptautinių mokėjimų ir valiutos keitimų operacijų, o visos kasdieninės bankininkystės paslaugos prieinamos internetu.

Skirtingai nuo kitų populiarių skaitmeninių bankų, turime ir fizinį banko skyrių. Prireikus atvykti į banko skyrių, savo klientams užtikriname šiltą ir dėmesingą aptarnavimą. Mūsų filosofija – bankas nėra pastatas. Bankas pirmiausiai yra žmonės, antroje vietoje prioritetą teikiame technologijoms, o trečioje – fizinei infrastruktūrai ir kitiems bankininkystės verslo elementams.

– Kaip apibūdintumėte bankinių paslaugų rinką Lietuvoje? Kokie yra klientų lūkesčiai?

– Nors Lietuvoje yra 10 bankų, dominuoja du pagrindiniai Skandinavijos bankai, kuriems priklauso daugiau kaip 50 proc. bankų sektoriaus kredito ir 66 proc. bankų sektoriaus indėlių portfelių. Tačiau mažindami savo rizikos apetitus, šie rinkos lyderiai tuo pačiu sumažino visuomenės, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes naudotis bankų paslaugomis, palikdami dalį žmonių ir verslų be jiems reikalingų finansinių įrankių. Mūsų misija visada buvo suteikti lengvą prieigą prie finansinių išteklių bei kasdieniame gyvenime vartojamų bankų paslaugų ir taip padėti kiekvienam sukurti asmeninę sėkmę.

Lietuviai vis labiau reikalauja pilnai skaitmeninių paslaugų – niekas nebenori švaistyti laiko važiuojant į banką ar laukti eilėse tik tam, kad atsidarytų banko sąskaitą ar gautų paskolą. Taip pat, besikeičiant žmonių darbo įpročiams, daugėjant laisvai samdomų specialistų, atsirado poreikis lankstumui. Mes kuriame kitokią bankininkystę nei didieji bankai – efektyvesnę, paprastesnę ir orientuotą į kiekvieno kliento asmeninius poreikius valdant jų pinigus.

Kalbant apie paslaugas verslui – esame pirmasis bankas Lietuvoje, siūlantis naujiems ir esamiems verslo klientams atsidaryti banko sąskaitą ar padėti indėlį internetu, pateikti paraišką dėl paskolos gavimo. Šios klientams suteiktos galimybės buvo reikšmingas pokytis Lietuvos bankų sektoriuje, kur verslo banko sąskaitos atidarymas galėjo užtrukti ir kelias savaites ar mėnesius – jei tokia sąskaita išvis galėjo būti atidaroma. Tiek verslo įmonės, tiek vartotojai labai teigiamai įvertino mūsų sprendimus, klientai atrado mus, pradėjo aktyviau naudotis mūsų banko paslaugomis.

Be to, nelikome nepastebėti „FinTech“ sektoriaus įmonių, kurios yra imlios visoms technologijų naujovėms, vis aktyviau skiname „lietuviško“ banko kelią tarptautinėse rinkose. Nors tarpvalstybinis reguliavimas vis dar tobulėja nepakankamai greitai, mes manome, kad vienintelis kelias būti verslo prasme sėkmingiems, yra pasitelkti naujausias finansines technologijas bei plėtoti tarptautines finansines paslaugas. Ypač bankui iš tokios mažos ir konkurencingos rinkos kaip Lietuva.

– Siūlote pakankamai aukštas terminuotų indėlių palūkanas bankiniame sektoriuje, net iki 2.20 proc. Kaip jums pavyksta išlaikyti tokias palūkanas? Ar nebijote konkurencijos?

– Prieš tapdami banku siūlėme analogiško lygio indėlių palūkanas, tapę banku iš esmės nepakeitėme savo kainodaros indėliams, o mūsų klientų pasitikėjimas ir toliau auga. Dalis klientų laiko pas mus indėlius penkis ir daugiau metų, pasitiki mūsų banku kaip stabiliai veikiančia bei augančia organizacija. Turime didelę indėlininkų – privačių ir juridinių asmenų bazę, su kuriais palaikome ilgalaikius santykius. Be to, klientų ratas nuolat plečiasi, kas leidžia mums išlaikyti pakankamai stabilų indėlių portfelį, turėti mums optimalią indėlio portfelio struktūrą atsižvelgiant į mūsų verslo finansavimo poreikius.

Be abejonės, naujų žaidėjų atsiradimas rinkoje vienaip ar kitaip skatina konkurenciją. Visgi, artimiausiu laikotarpiu, mes prognozuojame perteklinį likvidumą Lietuvos indėlių rinkoje, todėl įvertinant stabilią paskolų paklausą jo turėtų pakakti visiems rinkos žaidėjams. Lietuvos rinkoje mes nematome reikšmingų pokyčių arba indėlių palūkanų svyravimų per artimiausius 12 mėnesių, ar reikšmingos įtakos mūsų banko veiklai dėl naujų žaidėjų atsiradimo. Be to, mes aktyviai žvalgomės į kitas, taip vadinamų, žemų palūkanų Europos rinkas, kuriose, esant poreikiui, galėtume pritraukti daugiau likvidumo, o visa tai tapo įmanoma naujų finansinių technologijų dėka.