Seimas antradienį priėmė tai numatančią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą – pagal ją tarifas nuo kitų metų sausio mažės nuo 753 iki 186 eurų už toną.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad iki šiol metalo pakuočių tvarkymo kaina buvo išpūsta ir todėl tapo masalu, jo žodžiais, metrailams („Metrail“ – bankrutavusi atliekų tvarkytoja, išrašinėjusi fiktyvias pažymas).

„Už toną metalo sutvarkymą gauti virš 700 eurų, dar už patį metalą gauni kažkiek. Tai auksiniai pinigai“, – BNS sakė jis.

K. Mažeikos teigimu, metalo pakuočių atliekos yra vertinga žaliava.

„Ji noriai priimama perdirbti, nesukelia jokios taršos aplinkai, tik vizualinę, kai rūdija griovyje. Jos yra mažiausiai iš visų atliekų, nes nueina į taromatus, priima supirkimo punktai ir žmonės už pridavimą gali gauti pinigus. Todėl nemanome, kad turi būti dirbtinai išpūstas taršos ta pakuote mokestis“, – aiškino K. Mažeika.

Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Pastarosios buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos teršimą.

Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabar mokestis už aplinkos teršimą metalo pakuočių atliekomis yra 17 kartų didesnis už vidutinius metalo pakuočių tvarkymo kaštus – 44 euro už toną.

Kiti mokesčiai už aplinkos teršimą pakuotėmis yra didesni vidutiniškai apie 4,2 karto už jų tvarkymo  įkainius, kuriuos taiko gamintojų ir importuotojų organizacijos.

Šis mokestis mokamas, jeigu mokesčių mokėtojai nevykdo nustatytų užduočių ir netvarko atliekų.