Artimiausiu metu mažmeninė prekyba, kaip prognozuoja analitikai, augs tik nesmarkiai arba smuks. Augimą lėtins menki darbo užmokesčio ir vartojimo pokyčiai šalyje.

Tikisi, kad ekonomika smuks

Veiksniai, lėmę mažmeninės prekybos sulėtėjimą, ir toliau veiks šį sektorių, kaip sakė "DNB Markets" analitikas Mindaugas Jurgelis. Anot jo, mažmenininkų apyvartą galėtų didinti realus atlyginimų augimas. Tačiau realus darbo užmokestis, kaip prognozuojama, artimiausiu metu augs minimaliai arba toliau mažės. Šiuo metu jis yra žemesnio lygio nei 2007 m. pradžioje.

"Realūs atlyginimai vis dar mažėja. Ketvirtą šių metų ketvirtį nominalus atlyginimų augimas geriausiu atveju nesmarkiai viršys infliaciją, gal net neviršys. Kitąmet atlyginimai augs irgi mažai", – sakė M.Jurgelis.

Jis taip pat prognozavo, kad artimiausiu metu gerokai lėčiau kris nedarbo lygis. O vienas pagrindinių sektoriaus augimą lėmusių veiksnių buvo didėjantis užimtumas.

M.Jurgelis teigė, jog vartotojų nuotaikos jau kurį laiką keičiasi nedaug ir išlieka pesimistiškos – daugiau gyventojų tikisi, kad ekonominė situacija blogės, nei gerės.

Vartojimo šuolių nesitikima

Banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat neprognozavo, kad dar šiemet ar 2013 m. sparčiau augs gyventojų vartojimas.

"Metinis mažmeninės prekybos augimas spalį paspartėjo iki 4,9 proc., tačiau tikėtina, kad tai – tik laikinas šuolis", – sakė jis.

Anot analitiko, dėl mažėjančio nedarbo bendros namų ūkių pajamos augo sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos, be to, didėjo ir gyventojų šešėlinės pajamos. Jo teigimu, dar viena spartesnio vartojimo augimo priežastis yra tai, kad gyventojai mažiau taupo.

"2010 m. Lietuvos gyventojai santaupoms skirdavo vidutiniškai 6,7 proc. savo pajamų. Tačiau, atsigaunant ekonomikai, mažėjant nedarbui ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, 2011 m. namų ūkiai sutaupė tik 1,9 proc. pajamų. Atrodo, kad ir šiemet taupymo norma dar šiek tiek sumažėjo ir taip paskatino vartojimo augimą. Tai nereiškia, kad gyventojai naudoja santaupas vartojimui, pavyzdžiui, kaip Latvijoje, kur taupymo norma neigiama. Tiesiog mažiau nerimaudami dėl ateities lietuviai mažesnę dalį pajamų skiria ne santaupoms, o vartojimui", – teigė N.Mačiulis.

Jis vardijo, kad mažmeninės prekybos augimą šiemet skatino ir nuo šių metų atkurtos senatvės pensijos, kurios pensininkų pajamas padidino beveik dešimtadaliu, taip pat rekordiniai turistų srautai. Tačiau šių veiksnių, kaip pabrėžė ekonomistas, kitais metais nebeliks.

Mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį–spalį siekė 21,69 mlrd. litų (be PVM), arba 4,9 proc. daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį.