Indijoje gamtos stichijos sukėlė pomidorų ir ryžių deficitą, o kadangi pasaulį iš Indijos pasiekia penktadalis šių gėrybių, trūkumas palietė ne vieną šalį.
„Kalbant apie ryžius, Indija eksportuoja 40 proc. viso pasaulio ryžių eksporto. Šiuo metu maždaug puse jo yra ribojama, nes skaldyti ryžiai ir baltieji ryžiai sudaro tik apie 10 mln. t iš reikiamų 22 mln. t eksporto“, – sakė Indijos tarptautinių ekonominių santykių tyrėjas Ashokas Gulati.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tad dalis pasaulinio masto mėsainių gamintojų buvo priversti atsisakyti pomidorų, o sušių restoranai priversti ieškoti kitų ryžių tiekėjų.
„Dėl šios problemos Indija yra nepatikima eksportuotoja, o tai nėra gerai eksporto verslui“, – teigė A. Gulati.
Tai, ko savame darže užsiauginti negalime – kava, kakava, cukrus, ryžiai, anot ekonomisto, brangs, o kai kurių produktų apskritai pritrūks.
„Ramiojo vandenyno šilimas, srovių pasikeitimai Pietų Amerikos valstybėms daro įtaką žuvų sugavimui. Vėlgi, šylantis vanduo, mažiau deguonies, mažiau žuvų“, – pasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tačiau sušių gamintojai Lietuvoje tikina ryžių tiekimo sutrikimų kol kas nepajutę. Užtat produktų kaina verslui kyla – žuvis pabrango dvigubai, ryžių kaina kilo apie 80 proc.
„Jaučiasi dėl pabrangimo pačios žaliavos, kaip ryžių, nes mažėja derliai, kur juos augina, dėl to brangsta produkcija, nes paklausa auga, pasiūla mažėja“, – aiškino „Sushi Express“ vadovas Valdas Meržvinskas.
O mėsainių restoraną įkūręs Liudas garantuoja, kad daržo gėrybių nepristigs ir žada ne tik gerą pomidorų, bet ir egzotiškesnių, rečiau Lietuvoje auginamų gėrybių derlių.
„Kol kas pas mus darosi vos ne idealios sąlygos toms daržovėms. Nežinau, kaip ten su grūdinėmis kultūromis, visa kita, bet daržovių... Mes patys ir auginamės čili pipirus, tai pipirų šiemet turėsime net baisu kiek daug, nežinosime, kur reikės dėti “, – teigiamą pusę įžvelgė „Halės mėsainio“ įkūrėjas Liudas Pranskevičius.
Tiesa, dalis mažesnių Lietuvos kavinių ir restoranų apsisaugodami užsisako iš vietinių ūkių.
„Naudojame lokalius, o jei ne lokalius, tai vien iš Europos, produktus“, – teigė ir Liudas.
Anot ekonomisto, labiausiai ryžių ir pomidorų skonių pasiges vargingiau gyvenančios šalys, mat dėl klimato kaitos padarinių bei maisto švaistymo produktai brangs. Tačiau ar tas pats laukia Lietuvos, ekonomistas abejoja.
„Aš neįsivaizduoju turbūt tokios maisto problemos. Kainos galbūt gali būti aukštesnės, bet vis tiek žmonės galės įpirkti. Čia liečia neturtingus kraštus, kuriems tos kainos labai labai stipriai kandžiojasi“, – aiškino M. Dubnikovas.
Kainos galbūt gali būti aukštesnės, bet vis tiek žmonės galės įpirkti.
Tačiau restoranų vadovai tikina, kad, dar nepristigus dalies maisto produktų, lietuvių mitybos racionas vis tiek keičiasi.
„Jeigu oras yra per karštas, žmogus automatiškai mažiau valgo, automatiškai renkasi mažiau kaloringą, mažiau riebų, lengvesnį maistą“, – pokytį įvardijo „Halės mėsainio“ įkūrėjas.
„Keleri metai mes jau stebime tą tendenciją, kad žmonės renkasi mažiau riebų maistą, sveikesnį maistą, lengvesnį maistą“, – antrino „Sushi Express“ vadovas.
Vis dėlto, ekonomistai nelinkę prognozuoti, kad daržovės taps brangesnės netgi už mėsą. Manoma, kad maisto kainų kilimas bus matomas visuose maisto skyriuose.
Naujausi komentarai