Dėl pandemijos skaičiuodami milžiniškus nuostolius, jie jos nesulaukia ir dabar.

Kokia valstybės politika: ji nori išsaugoti vietinę maisto gamybos pramonę ir pati apsirūpinti maisto produktais, ar šis sektorius jau „nurašytas“? Tokius klausimus kelia Lietuvos paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai todėl, kad Vyriausybė, priėmusi pirmąjį pagalbos verslui priemonių paketą, kuriame numatyta skirti 150 mln. eurų subsidijų, juos išskyrė kaip negalinčius į jas pretenduoti. Kaip ir visą žemės ūkį.

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai pristatė situaciją, kurioje atsidūrė, ir neslėpė, jei toliau valdžios atstovai blaškysis ir nesuteiks pagalbos, Lietuva gali likti be vietinių mėsos augintojų ir gamintojų. Apie sustabdytą veiklą jau paskelbė 5 paukštininkystės sektoriuje veikę Lietuvos ūkiai. Ši situacija nerimą kelia ir regionams, kurie jau skaičiuoja galimus ekonominius ir socialinius padarinius, jei, užsidarius gamybinėms bazėms, darbo netektų tūkstančiai vietinių gyventojų.

Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio, dar praėjusių metų pabaigoje kreiptasi į Vyriausybę, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas. „Tačiau atrodo, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės už šį sektorių ir apskritai už žemės ūkį, nes jis neįtrauktas į jokias pagalbos priemones. Vyriausybė nukreipia į ŽŪM, o ši – į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri skirsto lėšas. Pastaroji atkerta, kad žemės ūkis – ne jos atsakomybė, bet, grįžę į Žemės ūkio ministeriją, girdim, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų skirti biudžeto lėšų šiam sektoriui. Esame kaip užburtame rate, kuriame taip ir neaišku, kas atsakingas už šį sektorių“, – nusivylimo neslepia LPA vadovas V. Tėvelis.

Tuo metu, anot jo, pandemija kiekvieną dieną vis labiau žlugdo paukštininkystės sektorių. „Ji veikia pražūtingai, nes iškraipyta visa rinka. Patiriamus nuostolius daugiausiai sąlygoja ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje bei pasaulyje apribota veikla kavinių, viešbučių ir restoranų, kur buvo realizuojama didelė dalis visos paukštienos. Dėl to susiformavo produkcijos perteklius. Paukštienos kainos krito iki rekordinių žemumų – sumažėjo beveik iki 40 proc. Pandemija lėmė ir pašarinių žaliavų kainų rekordinį augimą, dėl to turime dar aukštesnes produkcijos savikainas. Kaupiame milijoninius nuostolius ir jau kalbame apie šio sektoriaus žlugimą“, – atskleidžia V. Tėvelis.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko pastebėjimu, savo esme paukštininkystė ir kiaulininkystė panašios tuo, kad pašariniai grūdai paverčiami į mėsą – paukštieną ir kiaulieną. Todėl pašarų brangimas, mėsos vartojimo mažėjimas ir mėsos pigimas veikia vienodai. Vidutinė ES kiaulių skerdenų kaina per metus nukrito apie 30 proc., paršelių kaina sumažėjo 40 proc. Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina nukrito beveik 45 proc. Tuo metu pagrindinę gamybos kaštų dalį sudarantys pašarai – kviečiai, miežiai, soja – pabrango apie 30–40 proc.

„ES šalyse susidarantis kiaulienos perteklius plūsta pigiausiomis kainomis į Lietuvą ir jau pusmetį muša vietinės produkcijos kainą žemiau savikainos ribos. Gaunama kaina – pati mažiausia ES. Už gyvo svorio 1 kg kiaulienos perdirbėjai siūlo vos 80 euro centų, ir kritimui dugno nematyti“, –teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Kaip jis pažymi, Lietuvos Vyriausybė šiuo metu nėra maisto augintojų ir perdirbėjų įtraukusi į jokias pagalbos priemones, tuo metu kitos šalys suskubo saviškius gelbėti. Pasak A. Baravyko, latviai 14,5 mln. eurų skirs kiaulininkystei, austrai skyrė 40 mln. eurų, jau kalbama ir apie Latvijos pagalbą paukštininkystės sektoriui, skiriant 11 mln. eurų. „Tuo metu Lietuvoje dabar tik stumdomės tarp ministerijų, ir mūsų niekas negirdi. Todėl ir kyla klausimai dėl valstybės politikos – nori ji išsaugoti vietinę maisto pramonę, ar ne? Ar jau ruošiamės Lietuvos žmonėms siūlyti valgyti tik importuotą mėsą?“ – stebisi A. Baravykas.

Kiaulių auginimo sektoriuje tiesiogiai dirba apie 1500 darbuotojų, dar apie 6000 darbuotojų dirba sektoriaus aptarnavime (veterinarija, pašarai, transportas, skerdimas, prekyba ir kt.). Kiaulininkystės sektoriaus kasmetinė išauginamų gyvulių vertė siekia 120–150 mln. eurų. Kasmet šis sektorius į valstybės biudžetą sumoka apie 15 mln. eurų.

„Niekuomet mūsų sektoriai nesikreipė į valstybę dėl paramos, niekuomet nesame gavę jokių tiesioginių išmokų. Išgyvename didžiulę krizę, dabar mums kaip niekad reikia valstybės įsitraukimo ir pagalbos. Kalbame apie plačią gamybos grandinę, kuri paliečia ir kitus sektorius: grūdininkus, augintojus, perdirbėjus, žaliavų tiekėjus. Jei skęsime, ir kiti tai akivaizdžiai pajaus“, – sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas.

Pernai į valstybės biudžetą vien Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sumokėjo mokesčių, kurių bendra suma – 13,663 mln. eurų. Įmonėse dirba 2300 darbuotojų, išmokėta darbo užmokesčio (į rankas) – 19,7 mln. eurų. „Vilniaus paukštyno“ pirktų iš išorės tiekėjų prekių ir paslaugų apimtys siekė daugiau kaip 92 mln. eurų, „Kaišiadorių paukštyno“ – per 30 mln. eurų. Šių įmonių vadovo Dariaus Gudačiausko nuomone, dera priminti, kad sektorius kuria didelę ekonominę vertę regionams, kuriuose veikia.

„Kalbame apie valstybės paramą, bet ta parama su kaupu grįžta į valstybės biudžetą. O kokia grąža laukia valstybės, jei veikla sustos? Stebėtina, kodėl paukštininkystės sektoriaus nėra išskirta Lietuvos žemės ūkio politikoje, nors, vertinant jo ekonominę grąžą šalies biudžetui ir visą veiklos mastą, jis turėtų būti tarp prioritetinių“, – sako D. Gudačiauskas.

Nepaisant pernai gautos 6,5 mln. eurų valstybės subsidijos, skirtos dėl pandemijos padarinių visam paukštininkystės sektoriui, didžiausi Lietuvos paukštynai metus baigė nuostolingai. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų grynasis nuostolis – 2,7 mln. eurų. Atsižvelgiant į blogėjančią padėtį, rudenį teko mažinti gamybos apimtis, atsisakyti bendradarbiavimo su kai kuriais ūkininkais.

Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ vadovas Jonas Jagminas atskleidžia, kad dėl pandemijos padarinių teko stabdyti mėsinių viščiukų auginimo veiklą. Kooperatyvo valdomi 6 auginimo kompleksai, kuriuos bendrai sudaro 50 paukštidžių, ir Ariogalos pašarų gamykla į prastovas išleido 100 darbuotojų, 60 – atleista. „Padėtis katastrofiška. Reikia rasti galimybių padėti sektoriui, kuris iki prasidedant pandemijai neprašė paramos ir tik mokėjo mokesčius. Suteikta parama grįžta į valstybės biudžetą per mokesčius, sukurtas darbo vietas“, – sako J. Jagminas, kurio vadovaujamas kooperatyvas per 2019 ir 2020 m. sumokėjo apie 2,7 mln. eurų mokesčių.

„Kaišiadorys – paukštininkystės kraštas. „Kaišiadorių paukštynas“ su 760 darbuotojų – didžiausias rajone veikiantis darbdavys. Rajone veikia ir ŽŪB „Nematekas“, ir UAB „Rumšiškių paukštynas“, taip pat paukščių augintojai ir ūkininkai. Galimas šio sektoriaus žlugimas sukeltų didelius neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius visam rajonui. Kalbame apie tūkstančius bedarbių ir padidėjusias valstybės išlaidas socialinėje srityje, negautas valstybės bei savivaldybės biudžeto pajamas. Nukentėtų pašarų ir žaliavų tiekimo grandinėje dalyvaujantys ūkininkai ir kiti asmenys“, – sako Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst irgi pripažino, kad savivaldybė skaičiuoja galimą žalą visam regionui, jei užsidarytų rajone veikiantis „Vilniaus paukštynas“. Vienas didžiausių darbdavių pernai rajono žmonėms išmokėjo apie 12 mln. Eur.

„Tokių didelių darbdavių reikia paieškoti ne tik Vilniaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendrovė neprašo lėšų naujoms investicijoms, o tik finansinės injekcijos. Ir ne dėl savo neūkiškumo, bet dėl pandemijos. Už to yra tūkstančiai šeimų, kurios vieną dieną gali likti be pajamų. Pasekmės būtų labai didelė našta visai mūsų Vyriausybei“, – sako M. Rekst.

„Kauno grūdų“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė priminė, kad praėjusią savaitę surengtame  Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pripažinta, jog padėtis – katastrofiška, ir paukštininkystei bei kiaulininkystei reikia paramos. Tiesa, paaiškinimo, kaip atsitiko, kad šių sektorių nėra tarp galinčių pretenduoti į valstybės pagalbos priemones, posėdyje nesulaukta.

„Atėję mes neradome jokių asignavimų, kad būtų galima skirti pinigus pagalbai“, – pažymėjo žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius. Jis tikino, kad kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas, tačiau teigiamo atsakymo dėl paramos negavo. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija pasiryžusi greitai reaguoti į problemas, bet kol kas pinigų iš nacionalinio biudžeto nėra.