Per ateinančius penkerius metus milijardus eurų gausianti Lietuva privalo nemenką dalį jų skirti užimtumui didinti ir nedarbui mažinti. Tai labai aiškiai įvardija lėšas skirianti ES.

Reikia ne tik gražintis

Nors šalyje panaudojama daug ES lėšų ir, pridedant nacionalinių, jos investuojamos regionuose, mažesni miestai nepaliaujamai tuštėja. Mat europiniai projektai nesprendžia pagrindinės – užimtumo – problemos, ir žmonės išvyksta į didelius miestus, kuriuose mato geresnių darbo perspektyvų. Pasak EK regioninės politikos atstovo Jakubo Adamowicziaus, infrastruktūros gerinimas – tai nebūtinai daugiau darbo vietų.

"Miestai gražėja, bet nebūtinai tai sprendžia užimtumo problemas. Sanglaudos fondų lėšas reikėtų panaudoti taip, kad būtų užtikrinama, jog talentingi žmonės neišvažiuotų gyventi į didžiausius miestus. Tiesa, tai ilgalaikis procesas, to neįmanoma pasiekti per vieną naktį. Tačiau ilgalaikiai procesai dažnai net efektyvesni, – pastebi EK atstovas. – Vietos valdžia turi ne tik kurti gražias naujas rekreacines zonas ar tiesti naujus kelius, bet ir privalo turėti strategiją, aiškią 20 metų viziją, koks miestas turi tapti."

Svarbiau – darbo sąlygos

EK narys Vytenis Povilas Andriukaitis, dar būdamas kandidatu, kalbėjo, kad protų nutekėjimo iš regionų problema yra itin aktuali, ir jis, kaip eurokomisaras, žadantis dalyvauti ją sprendžiant.

"Ekonomiškai silpnesnės šalys, investuodamos savo viešuosius finansus, paruošia specialistų, o jie išvyksta. Socialinis dempingas – labai opus klausimas. Pavyzdžiui, slaugytojų, kad ir kiek jų rengtume, vis trūksta", – iš EP tribūnos yra sakęs V.P.Andriukaitis.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis dienraščiui yra sakęs, kad protų nutekėjimo problemą būtų galima spręsti, pavyzdžiui, leidžiant dalį lėšų savivaldybėms konkurso būdu skirti savo jaunimui kaip didesnio darbo užmokesčio dalį. Kaip į tokį  siūlymą būtų žiūrima EK?

J.Adamowicziaus nuomone, vis tik sveikiau būtų investuoti lėšas kuriant geresnes bendras darbo ir aplinkos sąlygas regionuose, nei naudoti jas didesniems atlyginimams mokėti.

EK regioninės politikos atstovas pridūrė, kad kitaip, nei dažnai manoma, EK nėra nei biurokratinis monstras, nei vien neoliberalios ideologijos valdomas tvarinys.

"Svarbiausia – ieškoti sveikų kompromisų, nepamiršti socialinių ir ekonominių tikslų. Žinoma, gyvename rinkos ekonomikoje, ir nebūtų protinga tai ignoruoti. Tačiau, jeigu skiriame pinigų, turime užtikrinti, kad jie būtų tinkamai leidžiami ir administruojami, – akcentavo J.Adamowiczius ir pridūrė: – Visuomet galioja tam tikras pasitikėjimo lygis, kadangi EK tikrai nėra tokia didelė, kad šimtu procentų stebėtų visų sričių projektus visose šalyse narėse. Visa, ką EK daro, priklauso ir nuo šalių narių gebėjimų."

Daro, bet mažai naudos?

Viena atsakingų EK atstovių Briuselyje dienraščiui sakė, kad Lietuva pirmauja pagal ES regionų plėtros lėšų panaudojimą, taigi turi tvirtų administracinių gebėjimų ir skaidrią viešųjų pirkimų sistemą. Vis dėlto pripažįstama, kad projektų, įgyvendinamų šiomis lėšomis, ekonominio efektyvumo užtikrinimas – vis dar rimtas iššūkis Lietuvai. Tikimasi, kad duomenų, kaip Lietuva susidoroja su šiuo iššūkiu, EK turės po kelerių metų.

Jau nuspręsta, kad 2014–2020 m. Lietuva iš ES Sanglaudos fondų gaus 6,8 mlrd. eurų. Remiantis šio laikotarpio ES investicijų planu, nedarbo mažinimas yra vienas svarbiausių prioritetų.

Mūsų šalies valdžios atstovai teigia, kad lėšas, kurias gaus, taip pat stengsis nukreipti į prioritetines sritis – tarp jų darbo vietų kūrimą, užimtumo didinimą ir į regionus.

Kova su nedarbu – vangi

Kad pati Lietuva tikslingiau taikytų aktyvios darbo rinkos politikos priemones, pastebi ir ES. Tokia yra viena iš šešių rekomendacijų mūsų valstybei. Nors jos – daugiau pasiūlymas nei reikalavimas, labai aiškiai konstatuojama, kad Lietuvoje būtina spręsti daugybę problemų: didelį struktūrinį nedarbą, ypač tarp žemos kvalifikacijos specialistų, gebėjimų paklausos neatitikimą pasiūlai. Taip pat pabrėžiama, kad darbo rinkos politikos priemonės Lietuvoje galėtų būti taikomos efektyviau.

Atsakingas EK specialistas Briuselyje pastebėjo, kad šioje srityje Lietuva pastaruoju metu pasistūmėjo pernelyg menkai. Tiesa, jaunimo nedarbo rodikliai čia nelabai skiriasi nuo ES vidurkio, bet šis rodiklis ir taip nėra sektinas pavyzdys – kai kuriose ES šalyse jaunimo nedarbas nepaprastai didelis.

Taip pat akivaizdu, kad nedarbas mūsų valstybėje mažėja lėčiau, nei buvo tikėtasi. EK prognozėmis, 2014 m. nedarbo lygis šalyje bus 11,2 proc., 2015 m. – 10,4 proc., 2016 m. – 9,5 proc.

Kalbant apie bendrą ES viziją, tikimasi, kad, įgyvendinant Europos ekonomikos augimo strategijos "Europe 2020" tikslus, iki 2020 m. darbą turės 75 proc. 20–64 metų žmonių.