Ministerija siūlo, kad pirmuoju etapu lengvata galėtų būti pritaikoma įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 20 mln. eurų, antruoju – toms, kurių apyvarta nesiekia 50 mln. eurų, o galiausiai – visoms likusioms įmonėms.

„Kalbant apie biudžetą, dažnai klausiama, iš ko būtų finansuojama tokia reforma. Mes sakome, kad pradėkime palaipsniui. Turime ministerijos viduje pasidarę modeliavimus, skaičiavimus, kaip greitai tai pradėtų duoti grąžą. Tikrai gal pirmais metais būtų duobelė, o ilgainiui tai kurtų vertę“, – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos konferencijoje „Pasaulis 2022“ kalbėjo V. Jurgutis.

Taip, pasak viceministro, būtų galima įsitikinti, kad lengvata reinvestuojamam pelnui iš tiesų kuria naudą šalies ekonomikai.

„Dėl to ir sakome: įvedinėkime paskirstomo pelno lengvatą pradėdami nuo smulkiausių, auginkime, pamatykime, kad tai duoda grąžą, nebijosime plėstis“, – tikino V. Jurgutis.

ELTA primena, kad sausio viduryje parlamentarų grupė iš Ekonomikos komiteto įregistravo projektą, kuriuo siūloma nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.

„Pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą“, – rašoma projekte, kurį įregistravo Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Mindaugas Skritulskas, Kazimieras Starkevičius, Andrius Kupčinskas.

Laisvės frakcijos atstovė I. Pakarklytė pažymi, kad šiuo metu apmokestinamas visas įmonių pelnas, nepaisant jo panaudojimo. Pasak politikės, dabar vien Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) taikoma lengvata nėra efektyvi, o Lietuva išlieka vienintelė šalis regione, kurioje nėra taikomas panašus modelis, kadangi Estijoje tokia tvarka veikia nuo 2000 m., Latvijoje – nuo 2018 m., o Lenkijoje – nuo 2021 m.

Viešame Laisvės frakcijos posėdyje šio projekto įtaką šalies ūkio augimui pristačiusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tvirtino, kad tokie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.

I. Valeškaitė pažymi, kad, remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2024 m. šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 3,5 proc., o tai reiškia, kad nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui pritaikymas augimą paspartintų maždaug 12 proc., – iki 3,9 proc, o reformai įvykdyti pasiskolintas vienas euras per dešimt metų padidintų bendrą vidaus produkto prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų.

Tačiau skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą nepaskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių toks vienašališkas ir itin žymus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pažymi ministrė.

Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.