Šiuo metu veikianti vaikų globos sistema turi būti ir toliau tobulinama, tačiau iš esmės atitinka globojamo vaiko interesus, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), reaguodama į Valstybės kontrolės pastabas.

Valstybės kontrolė antradienį pareiškė, kad vaikų globos sistema neatitinka globotinių poreikių. Įvertinę, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai, auditoriai, be kita ko, konstatavo, kad trečdalis stacionarių vaikų globos įstaigų Lietuvoje yra perpildytos, o globa šeimoje - neskatinama.

Ministerija savo ruožtu pažymi, kad iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei po 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš jų tik dviejose įstaigose gyvena daugiau nei po 100 vaikų.

Pasak ministerijos, pernai gruodį patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (taip pat ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.

SADM teigimu, ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje. Pertvarkos veiksmų plano priemonėmis esą taip pat yra siekiama, kad vaikai nepatektų į institucinę globą, plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas vaikui ir jo šeimai bendruomenėje.

„Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje buvo ir yra prioritetas. Jos skatinimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose bei programose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant likusio be tėvų globos vaiko klausimą, būtina atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, realias galimybes rasti žmogų, galintį tapti vaiko globėju“, - teigia viceministras Algirdas Šešelgis.

Anot SADM, jau 2014 metais bus steigiami papildomi 83 (dabar jų jau dirbs 753) socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatai, todėl vienam darbuotojui teks ne daugiau kaip 17 šeimų.

Taip pat teigiama, kad organizacijos, kurios vykdo būsimų globėjų (įtėvių) atranką, mokymus ir teikia jiems konsultacijas, yra pasirašę sutartis su visomis 60 savivaldybių.

Auditoriai savo ruožtu tvirtino, kad 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę - dėl tokios situacijos dalis asmenų esą atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.

„Svarbu pažymėti, kad net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką – tikslinį priedą. Be to, siekdami sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems gerokai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti“ – pabrėžia A.Šešelgis.

Valstybės kontrolė išsakė kritikos, kad vaiko globos išmokos dydis (520 litų) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius - amžių, sveikatos būklę. Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje – 2 530 litų, šeimynoje – 1 040 litų, o šeimoje – 520 litų.

Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų.