Pasak teisingumo ministro Rimanto Mockaus, Lietuva turi būti geriau teisiškai pasirengusi, kai yra kėsinamasi pažeisti povandeninę ar kitą kritinę infrastruktūrą, siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui ir šalies interesams.

„Nuo šiol tokie nusikaltimai galės užtraukti laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Kartu atsiranda platesnės galimybės baudžiamajam persekiojimui už tokias veikas, kadangi tokiems nusikaltimams tirti numatytos plačios baudžiamosios jurisdikcijos taisyklės“, – rašoma pranešime.

Tokia bausmė numatyta ministerijos parengtame Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte.

Pasak ministerijos, naujuoju reglamentavimu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų bus baudžiami sunaikinę, sugadinę ar kitaip sutrikdę strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto ar jo dalies arba jų ryšio ar informacinės sistemos funkcionavimą, taip siekdami pakenkti Lietuvos interesams. 

Kartu atsiranda platesnės galimybės baudžiamajam persekiojimui už tokias veikas.

Taip pat numatoma laisvės atėmimu nuo penkerių iki 15 metų bausti tuos, kurie šiuos nusikaltimus padarė vykdydami užsienio valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį, nurodymą ar prašymą.

Atsakomybė už įvardintas veikas tektų ir juridiniams asmenims.

Įstatymo projektas buvo pristatytas ir aptartas susitikimo su Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovais, teigiama pranešime.

Šios iniciatyvos imtasi pastarąjį pusmetį fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos.

Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos. Apie naujausią įtariamos diversijos atvejį praėjusią savaitę pranešė Švedija, fiksavusi jos ir Vokietijos ryšio kabelio pažeidimą į rytus nuo Gotlando salos.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vasario pradžioje Baltijos jūroje surengė bendras pratybas „Vieningas atsakas 25“, skirtas stiprinti nacionalinį pasirengimą povandeninės infrastruktūros apsauga.