Lietuvoje modernizuojant profesinį specialistų rengimą, rugsėjo pradžioje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre buvo atidaryti Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinis profesinio mokymo centrai. Čia besimokantieji galės įgyti aukščiausią, darbo rinkos poreikius atitinkantį pasirengimą. Tokių centrų Lietuvoje vis daugėja – iki 2015 m. jų planuojama atidaryti per 40.

„Tiek čia esančiose klasėse, tiek kituose rūmuose, kur yra kompiuterizuotų staklių dirbtuvės, teko lankytis, vaizdas – tikrai įspūdingas. Visų pirma, kai pamatai, kokios yra sąlygos, tampa visai kitoks požiūris į mokslą. Tai yra galimybė pasiekti daugiau rezultatų per tą patį trumpą laiką. Gali daugiau išmokti ir daugiau patirti“, – sako metalo apdirbimo staklininką studijuojantis Giedrius Melnikas.

Jis  lankėsi  neseniai atidarytuose Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinio profesinio mokymo centruose. Čia jis ir kiti mokiniai mokysis dirbti su šiuolaikiškiausio metalo apdirbimo, programinio valdymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, elektros mašinų ir pavarų, termodinamikos, šilumos ir kondicionavimo įranga. Skamba sudėtingai, tačiau išmokusiems valdyti šias ir kitas naujausias technologijas mokiniams atsivers plačios darbo vietų perspektyvos. Taip teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.

„Pačios naujausios technologijos yra tai, ko tiesiog primygtinai reikalavo darbdaviai, kad galėtume kokybiškai – tiek teoriškai, tiek praktiškai – paruošti specialistą, kuris tiktų šiuolaikinei darbo rinkai. Kadangi tai yra inžinerija ir energetika, tokios techninės specialybės, baigęs kurią nors vieną iš jų, specialistas nebijo šiuolaikinės įrangos, kuri turi elektroniką, elektroninį valdymą ir t. t. Tokie specialistai yra labai reikalingi“, – tikina V. Klemka.

Apie praktinių mokymų centrų naudą kalba ir darbdaviai. Viena iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbių – įmonė gaminanti automobilių detales Vokietijos pramonės gigantams BMW, Volkswagen ar AUDI. Šios įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Šarkinaitė sako, kad įmonei nebereikės atskirai mokyti būsimų darbuotojų.

„Dabar visi centrai ir būtent šio centro darbuotojai orientuojasi, kad paruoštų tokius specialistus, kokių reikia darbdaviams. Jie bendradarbiauja praktikose, ruošia atsižvelgdami į tai, ko reikia darbdaviams. Tada darbuotojas, paruoštas toks, kokio reikia, gali ir dirbti iš karto, o ne kaip būna – paruoštas darbuotojas, bet paskui jam sunku rasti darbą“, – sako K. Šarkinaitė.

Nors, anot bendrovės atstovės, didele problema išlieka darbuotojų trūkumas, tačiau Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius V. Klemka tikisi, kad modernūs mokymo centrai pritrauks daugiau ateities specialistų.

„Tos specialybės tarp jaunimo nebuvo populiarios. Viena iš priežasčių buvo ta, kad neturėjom naujų technologijų, naujos šiuolaikinės įrangos. Taigi jaunimas įsivaizdavo kad šios specialybės „nešvarios“, kad jie dirbs sunkų ir purviną darbą. Jie dabar pamato kad taip nėra. Pati geriausia reklama yra mokiniai, kurie pasako savo kolegoms, kitiems draugams, kad šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti visai kitaip, nei tarybiniais laikais“, – pastebi V. Klemka.

Nauji modernūs centrai įrengti Lietuvoje  gali tapti ne tik lengvesniu keliu ieškant darbo, bet ir suteikti reikiamų žinių pradedant savo verslą, kaip tai planuoja daryti G. Melnikas.

„Kad įgyvendinčiau savo idėjas, turiu šiek tiek persikvalifikuoti į gamybą, o tam reikia profesinių žinių, neužtenka aukštojo universitetinio išsilavinimo. Be to, čia dirbsime ne tik rankinėmis staklėmis, bet ir aukščiausios kokybės kompiuterizuotomis staklėmis, kurios, galima sakyti, jau yra IT sektoriaus dalis“, – priduria G. Melnikas.

Sektoriniai praktinio mokymo centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos (LR) lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“. Iki 2015 m. bus atidaryta per 40 tokių centrų. Juose rengiami įvairių sektorių specialistai: transporto, statybos, medienos apdirbimo, žemės ūkio, viešbučių ir restoranų paslaugų, tekstilės ir kt. Šiuo metu  jau veikia 17 sektorinių praktinio mokymo centrų.

Reportažas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis.