Nepakelia mokesčių

„Dabar mes tiesiog palikti likimo valiai ir manau, kad čia viskas žlugs“, – sakė viena prekeivė.

Didžiausioje Kauno prekyvietėje „Urmas“ – tuščia. Nepakeliamos sąskaitos ir mokesčiai tiek prismaugė verslą, kad užsidaręs kas antras skyrius.

„Sėdime, laukiame ir nežinia, ko sulauksime“, – sakė dar viena verslininkė.

„O kad sunku, tai sunku. O ką, padejuosi? Geriau bus?“ – pritarė ir kita prekybininkė.

Prekybininkai neslepia: kad sutaupytų, kai kurie darbuose prisuka radiatorius ir šąla. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai skaičiuoja, kad energijos sąskaitos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo kartais.

„Mažai įmonėlei vidurkis buvo tūkstantis eurų, o dabar pasidarė 4,5 tūkst.“, – komentavo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Sunkmetis ir grožio sektoriuje. Čia sąskaitos vien nuo gruodžio, kaip ir prekybininkams, pakilo 4,5 karto.

„Galbūt galėtų ministrai įsigilinti į to paprasto žmogaus, paslaugos teikėjo gyvenimą ir paklausti, kaipgi jis laikosi“, – piktinosi Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.

Dar praėjusią savaitę verslininkai svarstė, kaip valdžia jiems galėtų pagelbėti dėl išaugusių energijos kainų. Vakar savo nuogąstavimus ir prašymus išsiuntė Vyriausybei. Prašo kompensuoti pusę išlaidų už elektrą ir šildymą.

„Jeigu nebus svarstoma, automatiškai visa tai atsidus prekių lentynose“, – tvirtino D. Matukienė.

„Kainos yra pakilusios nuo 5 iki 8 eurų – dabar kalbu tik už mūsų bendruomenę, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos“, – tikino J. Mačiulienė.

Visgi Vyriausybė sunerimo, kad nepakėlę naštos, verslininkai pasuks į pogrindį. Bet ir pasiūlyti nėra ko: esą jei verslui būtų teikiama pagalba, tai sujauktų konkurenciją visoje Europos Sąjungoje.

Tai turbūt dabar prie kiekvieno kaimo kirpyklėlės atsiras saulės elektrinės? Labai puikus pasiūlymas.

„Didžiuma verslų veikia rinkos sąlygomis, savo kaštų pokyčius perkelia į prekių ir paslaugų kainas, tikrai tą matome. Jokios papildomos valstybės paramos, ypač jei valstybė mažina savo pajamų šaltinius... Turiu labai paprastą klausimą: iš ko valstybė turėtų tą paramą suteikti?“ – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Pasiūlė įsigyti saulės elektrines

Tačiau Konkurencijos tarybos atstovai aiškino, kad pagalbos schemos įmanomos – užtenka tik gauti leidimą iš Europos Komisijos. Seimo vadovė aiškino, kad valdžia verslo nuošalyje nepalieka, esą jis turi galimybių sunkumus įveikti kitaip.

„Gauna įvairias kompensacijas, susijusias ir su COVID-19, ir su kitais klausimais. Žinoma, su juo irgi yra dirbama“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui atrodo, kad verslą galėtų išgelbėti ne išlaidų mažinimas, bet ilgalaikės priemonės. Esą reikia duoti ne žuvį, o meškerę.

„Geriausias vaistas verslui yra nuosava energetika, ypač nedidelėms įmonėms, kurios gamina, parduotuvėms, logistikos sandėliams. Pasistačius savo energetiką, atsiperkamumas yra greičiau negu dveji metai“, – komentavo D. Kreivys.

Kai kurie verslininkai tikino, kad ministras nesuvokia dabartinės situacijos, nesupranta, kaip regione darbo vietas sukūręs mažas darbdavys, kuris negali išsimokėti skolų, ras lėšų nuosavai saulės elektrinei.

„Tai turbūt dabar prie kiekvieno kaimo kirpyklėlės atsiras saulės elektrinės? Labai puikus pasiūlymas. Galbūt jie galėtų parodyti pavyzdį, kaip tai turėtų atrodyti ir kas už tai mokės? Juokingai skamba“ – atkirto J. Mačiulienė.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje bankroto procedūrą pradėjo per 2 tūkst. įmonių.