Trys GPM tarifai

Vis dėlto Seimo nariai tikina, kad tarp koalicijai teikiamų siūlymų bus alternatyvos dėl pelno mokesčio didinimo, taip pat nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčių, galimybės progresiniu tarifu apmokestinti azartinius lošimus.

Valdančiosioms frakcijoms priklausantys parlamentarai pirmadienį susirinko į trečiąjį posėdį.

„Suformulavome prašymą finansų viceministrui ir komandai dar patikslinti, paskaičiuoti kelis iš tų skaičių. Tuomet tikimės, kad  artimiausiu metu koalicinė taryba galės priimti bendrą sprendimą dėl šių mokestinių klausimų“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

„Kai tik bus atnaujinta medžiaga po šiandienos mūsų susitikimo, […] turėsime galutinį tekstą ir su juo galėsime eiti į koalicinę tarybą. […] Šią, kitą savaitę – tai priklausys nuo galimybės atnaujinti ir galutinai parengti medžiagą“, – tikino jis.

Anot jo, likta prie sutarimo dėl didesnio pajamų progresyvumo: ir toliau numatyti trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai.

Anksčiau skelbta, kad metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami.

Išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino teigimu, Finansų ministerijai išsakyta pastaba, kad vis dar neaišku, nuo kokio VDU dydžio pajamų bus sumuojamas GPM.

„Kol kas yra pasiūlymas sumuoti nuo ypač didelių pajamų. Mes diskutuojame, kad tas sumavimas galbūt galėtų atsirasti tuoj pat nuo papildomų tarifų atsiradimo, pavyzdžiui, nuo 36 VDU pajamų per metus“, – aiškino jis.

„Vien mechaniškai vienodindami tarifus neišvengiame vadinamojo mokesčių vengimo arbitražo. […] Kol kas galutinio atsakymo, kodėl to sumavimo nėra, negavau. Suprantu, kad mažų pajamų kategorijoje sumavimas sudėtingas, nes skirtingai skaičiuojama individualios veiklos lengvata ir darbo pajamų neapmokestinamasis dydis. […] Dideles pajamas sumuoti turbūt yra lengviau“, – pabrėžė T. Tomilinas.

Jo teigimu, Finansų ministerija nuo pirminio siūlymo smarkiai pakoregavo planus dėl individualios veiklos apmokestinimo GPM tarifais.

Linkstama prie 1 proc.

Tarp siūlymų išlieka ir pelno mokesčio kėlimas: siūlyta stambioms įmonėms jį didinti nuo 16 iki 18 proc., smulkioms – nuo 6 iki 8 proc.

Anot L. Savicko, koalicijai bus teikiamos alternatyvos ne tik dėl pelno mokesčio, kurį linkstama didinti 1 proc., bet ir dėl ne gyvybės draudimo sutarčių apmokestinimo, NT mokesčio, kurį linkstama įvesti remiantis visuotinumo principu.

„Dėl NT mokesčio yra tikrai skirtingų matymų ir skirtingų alternatyvų – paprašėme jas aiškiai išgryninti, kaip užtikrinti, kad ir būtų pasiektas noras įgyvendinti platesnį mokesčio taikymą, kartu nepažeisti mažiausių verčių, mažiausių pajamų gyventojų interesų. Kelios alternatyvos bus pateiktos koalicinei tarybai“, – tikino L. Savickas. Tiesa, politikas nedetalizavo, kokios jos konkrečiai galėtų būti.

Iš pradžių Finansų ministerija NT kartelę siūlė mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau praėjusią savaitę po antrojo koalicinės darbo grupės posėdžio parlamentarai teigė, kad ši riba bus didesnė nei 60 tūkst. eurų. Neoficialiai kalbėta, kad valdantieji tariasi dėl 80 tūkst. eurų kartelės.

T. Tomilino teigimu, taip pat siūloma labiau apmokestinti apleistą NT – įvesti 4 proc. tarifą. „Siūlymas kėlė mažiausiai nesutarimų, jis yra ant stalo“, – aiškino parlamentaras.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, nauji skirtingi tarifai taip pat būtų taikomi priklausomai nuo nekomercinio NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Kaip valstybė, galime sakyti, kad azartinius lošimus praktikuojantys asmenys tikrai galėtų prisidėti daugiau nei turintys mažesnės vertės NT.

Cukrus, lošimai, aplinkosauga

Jau anksčiau parlamentarai teigė, kad iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams.

Pasak L. Savicko, koalicinėje taryboje taip pat turėtų būti svarstomi aplinkosaugos, azartinių lošimų mokesčiai.

„Kol kas konkrečių skaičių dar nėra“, – pridūrė politikas ir teigė, kad juos turės pateikti Finansų ministerija.

„Kaip valstybė, galime sakyti, kad tikrai azartinius lošimus praktikuojantys asmenys galėtų prisidėti daugiau nei turintys mažesnės vertės nekilnojamojo turto, kurio mokestis galėtų smarkiai padidėti vien dėl to, kad turto vertė kyla“, – LRT Radijui sakė L. Savickas.

„Siūlome svarstyti tai kaip papildomą alternatyvą. Tai vienas iš naujų aspektų, kas yra pasiūlyta“, – pridūrė jis.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pernai pavasarį siūlė mokestį lošimų verslui padidinti 2 proc. – nuo 20 iki 22 proc. ir taip surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų.

Anot T. Tomilino, ministerijai išsakytas prašymas dėl progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.

„Galbūt jis (azartinių lošimų mokestis) bus dedamas ant stalo ne per šiuos pakeitimus, galbūt šiek tiek vėliau, nes tam reikia pasiruošti, tai gana šviežia, nauja idėja. Tačiau mes neatsisakome savo minties gauti iki 30 mln. iš progresinio azartinių lošimų apmokestinimo“, – tikino parlamentaras.

Anot jo, azartinių lošimų rinka iš viso yra užaugusi iki 300 mln. eurų.

T. Tomilinas pridūrė, kad konkrečius skaičius dėl papildomo aplinkosaugos apmokestinimo šiuo metu dar ruošia tiek Aplinkos, tiek Finansų ministerijos.

„Tikrai daug importuojame įvairiausių šiukšlių – perdirbame, deginame; galbūt ten yra erdvės. Daug yra žemės gelmių naudojimo mokesčių“, – aiškino politikas.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.

Nepalaiko PVM didinimo

Premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad valstybė neturėtų iš vargingiausių gyventojų reikalauti smarkiai prisidėti prie gynybos finansavimo. Politiko teigimu, ir 1 proc. pakeltas pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didintų ekonominę atskirtį šalyje.

„Esminis dalykas – iš tų žmonių, kurie net neturi pavalgyti, reikalaujame – prisidėkite prie gynybos, eikite tarnauti į kariuomenę, būkite  patriotiški. Ką jie turi prarasti, kai valstybė jų net nemato, kai jie stovi eilėje prie maisto?“ – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ kalbėjo G. Paluckas.

„Kartais mums iš Vilniaus atrodo, kad (prisidėję prie gynybos) neišgersime vieno alaus bokalo ir nesuvalgysime vieno kepsnio Vilniaus ar Islandijos gatvėje, o daugybė žmonių ateina ryžių ir aliejaus pasiimti į „Maisto banką“, – aiškino jis.

Ekonomistų vertinimu, PVM pakėlus 1 proc. ir kartu įvedus lengvatinį šio mokesčio tarifą būtiniausiems maisto produktams, mažiausias pajamas gaunančių gyventojų tai smarkiai nepaveiktų.

„Mačiau tą skaičiavimą ir samprotavimą, kad štai iš esmės tai būtų papildomai tik 8 eurai per mėnesį. […] Tie 8 eurai jiems yra labai reikšmingi. Jeigu mes PVM 1 proc. didinsime, jie nusipirks mažiau maisto, be kurio tiesiog neišgyventų. Čia pagrindinė problema – atskirtis Lietuvoje vis dar didelė“, – akcentavo G. Paluckas.

Premjero teigimu, periodiškai į „Maisto banką“ pasiimti produktų ateina apie 450 tūkst. vargingiausiai gyvenančių žmonių.

Šiuo metu PVM siekia 21 proc. – tiek verslas, tiek ekonomistai yra išsakę siūlymą, priimant mokestinius pakeitimus, jį kelti 1 proc.

Valdantiesiems diskutuojant dėl mokestinių pokyčių, į siūlymus neįtrauktas didesnis dividendų apmokestinimas. Pasak G. Palucko, toks sprendimas mažintų investicinį Lietuvos patrauklumą, skatintų verslus keltis į kitas Europos valstybes.