Vakar į Kauno technologijos universitete surengtą konferenciją „Mechatronika – ateities mokslas šiandien“ suplūdę mokslininkai tikino verslininkus esantys pasirengę kurti intelektualias technologijas ir kvietė bendradarbiauti.
Inžinerinės pramonės asocia-
cijos prezidentas Vaclovas Šleinota įsitikinęs, kad iki šiol mokslui remti valstybė skyrė nepakankamai lėšų. Dėl to Lietuvai nesiseka pritraukti stambių strateginių užsienio investuotojų. Nemažai gamyklų išnaudojo savo potencialą ir žlugo. Didesnę pridėtinę vertę šaliai pavyktų sukurti tik tuo atveju, jei mokslas ir verslas bendradarbiautų glaudžiau. Globalizacija verčia bendroves gamyboje naudoti naujausias technologijas, tačiau ne kiekviena įmonė tampa konkurencinga, nes trūksta mokslinės informacijos.
„Sovietmečiu gyvavo institutai, atlikę tarpininkų vaidmenį tarp verslo ir mokslo“, – priminė V.Šleinota. Jo nuomone, tokių institutų dabar labai trūksta. Be to, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo prioritetine mokslo šaka laikyta informatika, o mechatronikai, kaip ir kai kurioms kitoms sritims, buvo skiriama nepakankamai dėmesio.
„Tačiau ES atsigręžė į mechatroniką, ėmė didinti paramą tyrimams, projektams, nes verslas naudojasi ta technine baze, kurią sukuria inžinieriai“, – pabrėžė V.Šleinota. Jis apgailestavo, kad iki šiol Lietuvos mokslininkų laimėjimais daugiausia naudojosi užsienio pramonė.
Pasak asociacijos viceprezidento Henriko Mykolaičio, ES struktūrinių fondų parama yra istorinė galimybė, kuria mūsų šalies mokslas ir verslas turi pasinaudoti.
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Didžiokas džiaugėsi, kad pasinaudojus ES parama keliems šalies universitetams jau pavyko sukurti mechatronikos mokslo tinklą. Šiam tinklui priklausantys mokslininkai dirba virtualiose darbo grupėse, dalijasi patirtimi ir tyrimų rezultatais. Mokslininkams prieinamos tarptautinių duomenų bazės, jie stažuoja užsienio universitetuose.
Naujausi komentarai