„Moralios ekonomikos imperatyvas kyla iš to, kad dabartinis pasaulis yra persunktas technologijų ir kapitalo investicijų ir socialinė nelygybė vis didėja, t.y. tie, kurie turi pinigų investuoti į naujausias technologijas, gali tikėtis ypatingai didelės grąžos. Dėl to mažos visuomenės dalies pajamos ir turtas ima akivaizdžiai dominuoti likusios visuomenės dalies turto ir pajamų atžvilgiu“, – aiškina G. Nausėda.

Pasak jo, tokia situacija didina turtingiausiųjų atsakomybę prieš visuomenę, nes valstybė jau nebėra pajėgi „gardesnio kąsnio“ perskirstyti taip, kad jis tektų visiems.

„Labai daug priklauso nuo pačių turtingiausių planetos žmonių elgesio, socialinio atsakingumo ir to, kaip jie ketina savo pinigus panaudoti [...]. Manau, kad pasiekę tam tikrą lygį jie susimąsto apie tai, kad nėra amžini šioje žemėje ir kad jų gerus darbus, jeigu jie tokius darytų, minėtų ir ateities kartos. [...] Kaip matome, ir Billas Gatesas, ir kiti turtuoliai padarė tokius sprendimus, kurie atrodo ir labai netradiciniai, ir netgi radikalūs, kuomet didžiulė turto dalis atiduodama labdaros projektams“, – pasakoja ekonomistas.

Daugiau apie moralią ekonomiką – pokalbyje su ekonomistu laidos „Laba diena, Lietuva“ ištraukoje.