Apie tai jau pasisakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, o temą tęsė „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis.

– Esate patyręs investuotojas – kaip šiandien žiūrite į savo investicijas?

– Bandau žiūrėti optimistiškai. Mėgstu juokauti, kad dažniausiai investuotojai, kai kyla kainos, žiūri labai optimistiškai ir tikisi, kad jos kils amžinai. Kai jos pradeda kristi – ima, švelniai tariant, panikuoti. Su kolega Luku juokaujame, kad dažniausiai, kai viskas auga ir atrodo nelabai pagrįstai, bandome žiūrėti atsargiau. Ketvirtadienis ir penktadienis buvo dvi blogiausios dienos nuo pandemijos, po to – nuo 2008 metų krizės. Tokiomis dienomis stengiamės įžvelgti daugiau optimizmo. Jeigu prekybos centre yra išpardavimas –20 proc., tai visi bėga pirkti, su finansų rinkomis yra priešingai. Įvairiais skaičiavimais, penktadienį buvo didžiausia apyvarta per visą istoriją – tai automatiškai daugiausia ir pardavinėjančių.

Tarp savo klientų matome vadinamą kapituliaciją. Laukė, galvojo, kad gal atšoks, galiausiai 2–3 dieną niekas nevyksta, tada tiesiog fiksuoja tai, kas liko, siekdami išvengti tolimesnių nuostolių. Stengiuosi žiūrėti optimistiškai – normalu, kad tai kelia šiek tiek nerimo.

Kai viskas auga, kyla – jautiesi optimistiškai, kai krenta – yra neigiamos nuotaikos. Pasižiūrėjus į 100 metų JAV akcijų kainų istoriją, dabartiniai įvykiai atrodo tokie minimalūs. Tikėtina, kad po 20 metų jie atrodys nelabai kažkuo išskirtiniai, net jeigu ir dabar prasidėtų ta vadinama meškų rinka ir akcijų kainos nukristų nuo dabartinių taškų dar 20–30 proc.. Tai yra normalūs procesai. Nežinau, ar tai juokingiausia, ar liūdniausia, kad tai, kas dabar vyksta JAV akcijų rinkoje ir iš esmės pasaulyje, įtakojo labai aiškūs politiniai sprendimai. COVID-19 atveju – buvo COVID. 2008 metų – įvairios finansinių įmonių ir ekonomikos sulėtėjimo pasekmės. Dabar labai aiškiai galime pasakyti, kada, kas ką sakė ir kaip rinka pradėjo reaguoti.

LNK stop kadras.

– Azijoje investuotojai išsiparduoda, ką tai reiškia?

– Pirmadienį teko matyti vieną grafiką, kur buvo susumuotos JAV namų ūkių investuotojų investicijos į akcijas. Grubiai tariant – kaip jos kito nuo 2019 metų. 2019–2022 m. iš esmės akcijas akumuliavo, kai kainos kilo, o dabar viską išsipardavė. Praktiškai viską, ką išsiakumuliavo, išsipardavė. Tą ir reiškia, kad investuotojai, baimindamiesi nežinomybės, tolimesnių akcijų kainų kritimų, parduoda. Visiems siūlau užduoti klausimą – visada finansų pasaulyje, kai kažkas parduoda, kažkas kitas perka, nėra taip, kad parduodi į kosmosą. Kad ir kokia didelė apyvarta būtų, visada yra kažkas, kas perka tokiomis kainomis. Mano patirtis nėra labai ilga – ji nesiekia dar 20 metų. Dažniausiai tokiomis dienomis, kai jauti kažkokią baimę, akcijų kainos nukrenta 10–15 proc. per kelias dienas – būna blogas metas parduoti. Kai turi tokį jausmą, dažniausiai yra geriau pirkti. Yra dalis žmonių, kurie perka, ir kurie parduoda. Kodėl perka? – dažniausiai atsakymas bus, kad tai yra labiau patyrę investuotojai, kurie turi ilgalaikę strategiją, supranta, kad akcijų kainos ne tik kyla, bet ir krenta. Kai jos nukrenta, yra geriau pirkti. Turbūt ne vienas bus matęs komentarus, kad žymiausias visų laikų investuotojas Warrenas Buffettas, vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, pastaruoju metu kaupia pinigus. Nenustebčiau, jeigu savaitės ar kelių savaičių bėgyje išeitų pranešimai, kad jis įdarbino tuos pinigus.

– Yra esminė taisyklė – kai matai kritimą, nieko nedaryti arba, kaip jūs sakote, pirkti. Lietuviai, matyt, nėra tiek daug investuojantys, kiek kiti pasaulio žmonės. Paprasčiausia investicija yra II pakopos pensijų fondai. Žmogus, prisijungęs prie savo paskyros, gali matyti, kad jie per pastarąsias dienas nukrito 10 proc. Žmogus prarado gana nemažai pinigų – ar reikia pulti kažką daryti, ar nusiraminti, sėdėti ir laukti?

– Čia turbūt yra atsakymas bendrai – II pensijų pakopos visa logika yra ta, kad jis nieko negali padaryti. Tokiomis situacijomis tai yra labai didelis gėris. Yra tokia institucija, kuri pastaruosius 40 metų atlieka paprastų investuotojų rezultatų analizę. Apibendrinant, išvada yra tokia, kad vidutinis investuotojas į akcijas nuo akcijų rinkos, kuri vidutiniškai uždirba 10 procentų, atsilieka maždaug 3–4 procentais per metus. Tai reiškia, kad uždirba ne 10, o 6. Taip yra dėl to, nes perka brangiai, o parduoda pigiai ir daro per daug operacijų... II pensijų pakopa, kadangi yra uždara – negali išsiimti pinigų ir parduoti – tą išsprendžia. Mano žiniomis, investuotojai gali keisti kryptį – iš daugiau akcijų turinčios krypties į mažiau akcijų. Jeigu klaustumėte, ar dabar yra toks momentas tą daryti, sakyčiau, kad tikrai ne, ypač jeigu investuotojo horizontas nuo dabar yra bent 10 ar, dar geriau, 20 metų. Toliau investuokite periodiškai. Po kokių 5–7 metų pažiūrėsite į tą pastarųjų 20 metų kainų istoriją ir neatrodys, kad čia kažkas labai blogo įvyko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Matau iš jūsų užtikrintą ramumą visoje šioje situacijoje. Jeigu valstybės nesusitars ir Europos Sąjunga žengs tokiu pat keliu, kokiu žengė Kinija – smogs atsakomuosius muitus. Kas bus tada ir kur gali būti kritinė riba, ir kas po jos?

– Kaip ir minėjau, yra daug nežinomybės, tikrai yra tos baimės, bet pajuokausiu. Manau, kad ramybės reikia, nes yra per daug neigiamo turinio. Kaip COVID-19 pradžioje – kiekvienas stebėjo kiekvieną asmenį, kuris susirgo ar mirė, buvo per daug neigiamos informacijos, ir ta neigiama informacija verčia nerimauti, kelia streso lygį, kas neigiamai veikia mūsų sveikatą. Esmė tokia – jeigu imame pasaulio istoriją: ar buvo Pirmasis pasaulinis karas, ar Antrasis pasaulinis karas, ar lokalūs karai, pandemijos – iš tų duobių išlipdavome, ar kaip ekonomika BVP prasme, ar kaip akcijų rinka kainų prasme. Vidutinė meškų rinka – periodas, kada akcijų kainos krenta – trunka apie vienerius metus ar pusantrų. Vidutiniškai akcijų kainos krenta 35 proc. Šiandien, kai JAV atsidaro, turime daugiau nei 20 procentų – maždaug minus 22. Iki vidurkio tikrai yra kur pakristi, gali būti ir daugiau, bet esmė, kad jeigu Europa atsakys – Amerika reaguos. Klausiau vieno ekonomisto interviu apie anksčiau buvusius tarifų karus – tai yra mokesčių karai. Jis sako: įsivaizduokime, Europa, Amerika ir Kinija plaukia vienoje valtyje, amerikiečiai šauna į grindis, prašauna skylę, pradeda vanduo bėgti, ir tada visi kiti šaudo į tas pačias grindis – tiesiog greičiau visi nuskęs. Kažkurioje vietoje tai bus taip skausminga, kad turės priimti kažkokius sprendimus.

Buvo vienas pavyzdys – sakėte, kad Lietuvoje žmonės nedaug investuoja į pensijų fondus... Visiems Amerikos investuotojams, kurie išrinko Trumpą, portfelis sumažėjo 20 proc. Kaip jūs manote – jie dabar yra labai patenkinti dėl to? Amerikoje yra vadinami midtermai praėjus dviem metams nuo išrinkimo, kada iš principo sprendžiasi tam tikri klausimai. Yra labai aiškūs deadline'ai, iki kada ši situacija turi išsispręsti. Jeigu neišsispręs – apie jokią trečią kadenciją nebus ką galvoti. Istorija rodo, kad geriau būti optimistu nei pesimistu ir pamėginti įžvelgti teigiamų dalykų. Kai matai, kad baimės indeksas yra pike, kainų kritimas yra toks staigus, koks labai retai kada būna, galima sakyti, kad investuotojai panikuoja. Jeigu kažkada skaitėte tokią frazę, kad investuoti reikia, kai kraujas liejasi gatvėse – perkeltine prasme – iš principo tai vyksta.