Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės Eglės Stonkutės teigimu, pramonė į pradėtą palūkanų mažinimą žvelgia su atsargiu optimizmu, nors skolinimasis verslui vis dar išliks brangus. Pasak jos, daugiau nei trijų palūkanų normų mažinimo etapų šiemet tikėtis nereikėtų.

„ECB šiek tiek padidino šių metų infliacijos prognozę, bet beveik nepakeitė 2025 ir 2026 metų infliacijos prognozės, taigi, tikisi, kad infliacija ir kitais metais, ir 2026 metais bus artima 2 procentams. Tai reiškia, kad ECB tikisi ne tik kad infliacija sumažės iki dviejų procentų, ką, tikėtina, mes pasieksime per artimiausius mėnesius, bet ir tokia išliks. Tam tikra prasme tai yra signalas, kad palūkanų normas bus galima mažinti ir ateityje“, – ketvirtadienį BNS teigė N. Mačiulis.

Tikėtina, kad liepos mėnesį Europos Centrinis Bankas nemažins palūkanų normų, palauks, bet mažins dar du kartus šiemet rugsėjo ir gruodžio mėnesiais

 

„Skolinimosi kaštai gali išlikti gana aukšti ir gana ilgą laiką. Iki metų galo tikėtis daugiau nei trijų palūkanų mažinimo po 0,25 proc. punkto tikriausiai nelabai jau reikėtų“, – BNS komentavo E. Stonkutė.

Vis dėlto, anot N. Mačiulio, euro zonoje toliau nemažėjant paslaugų infliacijai bei nesulėtėjus atlyginimų augimui, tikėtina, kad liepą ECB palūkanų nemažins.

„Tikėtina, kad liepos mėnesį Europos Centrinis Bankas nemažins palūkanų normų, palauks, bet mažins dar du kartus šiemet rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, tai yra indėlių palūkanų normos Europos Centrinio Banko, bazinės palūkanų normos sieks 3,25 procento“, – prognozavo N. Mačiulis.

Anot jo, kol kas ECB sumažintos palūkanos didelės įtakos gyventojams, turintiems paskolų, nepadarys.

„100 tūkst. eurų paskolą turinčiam žmogui metinė įmoka dėl to sumažėja 250 eurų, bet tai yra teigiamas impulsas sentimentui – gyventojai jau matydami mažėjančias palūkanų normas vis tiek pajaučia ne tik mažą teigiamą finansinį impulsą, bet ir gali geriau jaustis dėl mažėjančių išlaidų ir mažėjančių išlaidų tendencijos“, – BNS aiškino ekonomistas.

N. Mačiulis pabrėžė, kad išsipildžius prognozėms būsto rinkos atsigavimo būtų galima tikėtis kitais metais.

„Kol kas nebus labai staigaus būsto rinkos atsigavimo, bet jeigu palūkanų normų mažėjimas tęsis taip, kaip prognozuojame, tai tikėtina, kad jau kitais metais būsto rinkoje sandorių kiekis bus apčiuopiamai didesnis negu šiemet“, – sakė N. Mačiulis.

ECB ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normas, apkarpęs rekordiškai dideles skolinimosi kainas, tačiau tolesnės normų mažinimo perspektyvos dėl nepastovios infliacijos tebėra neaiškios.

Visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos buvo sumažintos 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis sumažintos iki atitinkamai 4,25, 4,50 ir 3,75 procento.

Šios palūkanų normos bus taikomos nuo birželio 12 dienos.