„Infliacija sumažėjo dabar daug daugiau, negu prognozavo ECB, nes rugsėjo mėnesį jis prognozavo, kad dar kitų metų vidutinė metinė infliacija bus virš 3 proc., dabar jau ji nukrito žemiau 3 proc., kai kuriose valstybėse yra defliacija. Žiūrint į daugybę išankstinių indikatorių matome, kad defliacijos tendencija išplis ir Lietuvoje per artimiausius kelis mėnesius, kitų metų pradžioje matysime infliaciją nukrentančią žemiau 2 proc.“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.

„Panašios tendencijos bus ir visoje euro zonoje. Dabartinė mūsų prognozė, kad balandžio mėnesį ECB sumažins bazines palūkanų normas ir jas mažins gana sparčiai, iki maždaug 2,5 proc. kitų metų pabaigoje. Tai gana ženklus atsitraukimas“, – pažymėjo jis.

Per artimiausią pusmetį, kitus metus, ECB pradės kalbėti ne apie infliaciją, o apie defliaciją ir pradės mažinti palūkanų normas.

 

N. Mačiulis akcentavo, kad sparčiai prastėjančios kreditavimo paslaugos euro zonoje bei kiti neigiami aspektai pavirs į ekonominį nuosmukį ir dėl to ECB per artimiausią pusmetį pradės kalbėti ne apie infliaciją, o defliacijos apraiškas.

„Euro zonoje kreditavimo sąlygos dabar prastėja sparčiausiais tempais nuo pasaulinės finansų krizės, Vokietijoje įmonių paskolų paklausa nukritusi į žemiausią lygį istorijoje. Akivaizdu, kad visa tai pavirs greičiausiai į ekonomikos nuosmukį ir tai reikš, jog matysime nebe didelę infliaciją su kuria kovoja Europos Centrinis Bankas, bet bus ir defliacijos apraiškų“, – sakė ekonomistas.

„Per artimiausią pusmetį, kitus metus, ECB pradės kalbėti ne apie infliaciją, o apie defliaciją ir pradės mažinti palūkanų normas“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų.

ECB valdančioji taryba teigia esanti pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.

Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.

ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija turėtų būti 2,9 proc., kai rugsėjį siekė 4,3 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertinimas.