„Visų pirma rinkėjų valia tai, kad suvokimas, kaip turėtų būti kuriama gerovės valstybė, pakrypo labiau link to, kad tai turėtų būti ne didesni mokesčiai, ne didesnis perskirstymas per biudžetą, bet kitais būdais pasiekiama gerovės valstybė“, – BNS pirmadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Anot jo, pastaraisiais metais buvo gana daug eksperimentinio mokesčių kėlimo, kai taikomi skirtingi tarifai atskiriems sektoriams, bei kitų mokestinę naštą didinusių sprendimų, kurie galbūt nebus greitai atšaukti, tačiau neturėtų ir būti didinami.

Pasak N. Mačiulio, mokesčių keitimo toną dabar turėtų užduoti bendros Europos tendencijos – apmokestinti taršą, anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.

„Turbūt bus diskutuojama ir apie nepagrįstų lengvatų naikinimą, apie kurias diskutuojama daug metų, bet jos niekaip neišnykta“, – kalbėjo jis.

N. Mačiulis pabrėžia, jog koalicijoje dalyvaujant ir liberalioms partijoms, pokyčių turėtų būti ir peržiūrint asmenines laisves bei kai kurias reguliavimo sritis. 

„Mes dažnai lygiuojamės į gerovės valstybes Vakaruose, bet nesame linkę įteisinti tas laisves, kurias turi tų valstybių piliečiai jau nuo praėjusio amžiaus, kur įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, (...) Yra ir kitų sričių, kai, pavyzdžiui, Vakarų valstybėse yra dekriminalizuota ir legalizuota veikla, bet Lietuvoje už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė, tai labai retas pavyzdys Europos Sąjungoje, jeigu ne vienintelis“, – teigė ekonomistas.

Seimo rinkimus laimėjo pastarąsias dvi kadencijas opozicijoje buvę konservatoriai, kurie valdančiąją koaliciją burs su dviem liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.