Naujasis energetikos ministras žada, kad jau kitąmet už šilumą šalies gyventojai mokės mažiau. Tačiau šilumininkai skundžiasi patiriantys nuostolių ir toliau spaudžia Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) dar didinti tarifus. O kiek už šilumą moka kitų Baltijos šalių gyventojai ir mūsų kaimynai Lenkijoje?

Šiluma pigiausia Lenkijoje

Centrinis šildymas brangus visose Baltijos šalyse, tačiau lietuviams, regis, tenka pakloti daugiausia. Rygiečiai už senos statybos maždaug 60 kv. m. ploto buto šildymą kas mėnesį vidutiniškai pakloja 50–60 latų (244–293 litus), Talino gyventojai – 1300–1400 kronų (apie 300 litų) per mėnesį.

Kaip susimokėti už šildymą, galvos visiškai nesuka Varšuvos gyventojai. Jiems ši paslauga kainuoja maždaug 100 zlotų (apie 73 litus) per mėnesį. O Vilniuje, kaip ir Kaune bei Klaipėdoje, nieko jau nestebina net ir 600 litų sąskaitos. Tiesa, vidutiniškai už 60 kv. m būsto šildymą mūsų šalies didmiesčių gyventojai moka kiek mažiau – apie 330–400 litų per mėnesį.

Akivaizdu, kad pigiausiai už šildymą moka lenkai. Taigi kokia tokių mažų sąskaitų paslaptis? Šalyje kaimynėje naudojami vietos gamtos ištekliai, tiksliau – anglis. Ja ir šildosi dauguma Lenkijos gyventojų.

Be to, Lenkijos sostinėje galioja kiek kitokia atsiskaitymo sistema nei Baltijos šalyse. Kaimynai už visą šildymo sezoną gauna tik vieną, vidutiniškai 500–600 zlotų (365–438 litus) siekiančią sąskaitą. Ją reikia sumokėti per 30 dienų. Šildymo sezonas Lenkijoje trunka šešis mėnesius.

Beje, pernai Varšuvoje šildymo kaina buvo šiek tiek sumažinta. Šalies kaimynės sostinę šiluma aprūpinanti bendrovė "Vattenfall Heat" kainas gyventojams nukirpo 4–7 proc.

Taline atpigo

Rygos ir Talino gyventojai, kaip ir vilniečiai, savo miestų šilumininkus keikia ir skundžiasi, kad kainos – nežmoniškos. "Per mėnesį vidutiniškai mokame 50 latų. Bet tai tik tie, kurie naudoja centrinį šildymą bute nereguliuodami temperatūros. Centrinis šildymas pas mus yra labai brangus. Dėl to pastaruoju metu nemažai žmonių montuojasi dujinius katilus. Pavyzdžiui, mano draugė, gyvenanti gretimame daugiabutyje, kas mėnesį daugiausia moka 30 latų (146 litus)", – dienraščiui pasakojo Rygoje gyvenanti 27-erių Evita.

Talino šilumos tiekėjas "Tallinna Küte", nukritus gamtinių dujų kainai, vasario pradžioje 9 proc. atpigino šildymą Estijos sostinėje. Gruodį kiek daugiau nei tūkstantį kronų (225 litų) už megavatvalandę (MWh, 1000 kilovatvalandžių – MWh) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kainavęs šildymas sausį Taline atpigo iki 931 kronos (apie 205 litų).

Sąlygos tos pačios, kainos – kitos

Anot jo, pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai už šilumą moka daugiau nei estai ar latviai, yra kelios. Tai – dujų kaina, šilumos kainų perskaičiavimo dažnumas (Estijoje ir Latvijoje tai daroma kas mėnesį, pas mus – kartą per metus) ir skaičiavimo metodika.

"Mes taip pat siūlome kainas perskaičiuoti kas mėnesį. Be to, keisime ir skaičiavimo metodiką O kiti dalykai nuo mūsų jau nepriklauso. Bet galimybių sumažinti gyventojams naštą yra. Kiek žinau, "Gazprom" Lietuvai, Latvijai ir Estijai taiko labai panašias dujų pardavimo sąlygas, tačiau dviejų pastarųjų šalių dujų bendrovės didmiesčius šildančioms bendrovėms dujas parduoda pigiau nei kitiems klientams. Be to, Estijoje nėra perdavimo tinklų, tik skirstymo. O kuo mažiau tarpininkų, tuo mažesnė ir kaina. Taip pat galima perkelti dalį šilumos kainos į elektros kainą, nes dažnai abi šios prekės gaminamos tose pačiose elektrinėse. Šilumos kaina sumažėtų labiau, nei pakiltų elektros, tačiau tai būtų nesąžininga verslo atžvilgiu, nes jiems sąskaitos padidėtų daugiausia", – galimybes atpiginti šildymą vardijo Kainų komisijos pirmininko pavaduotojas bei už šilumą atsakingas komisijos narys Danas Janulionis.

Anot jo, Rygoje ir Taline pernai šildymo kainos keitėsi 4 kartus: "Jie paslaugą pabrangino net per daug, dėl to dabar kainas ir leidžia".

Šilumininkų skaičiavimai kitokie

Tačiau šilumininkai mato visai kitokią padėtį. Anot "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimanto Germano, Lenkijos su Baltijos šalimis lyginti negalima, nes kaimynai turi anglies kasyklas ir šilumai gaminti rusiškų dujų nenaudoja. O Latvijoje ir Estijoje šildymas, anot jo, vis tiek kainuoja brangiau nei Lietuvoje. Esą visai nesvarbu, kiek kas mėnesį moka gyventojai. Svarbu, kiek kainuoja kilovatvalandė ir kiek jų sunaudojama.

"Gyventojų mokama suma neturi tiesioginio ryšio su šilumos kaina. Aš pasakyčiau taip: iš Vilniaus į Kauną nuvažiuoti su visureigiu ir su "Renault Clio" kainuoja skirtingai, nors benzino kaina panaši visoje šalyje. Tas pats ir sušildymu. Skaičiuojant, kiek kainuoja šildymas, reikia atsižvelgti į kilovatvalandės kainą ir įvertinti, kiek jų buvo sunaudota", – aiškino R.Germanas.

"Vilniaus energijos" duomenimis, 1 kWh kaina su PVM Vilniuje kainuoja 23,69 cento, Rygoje – 24,26, o Taline – 26,66 cento.

Nuo gruodžio 1 d. "Kauno energija" šilumą pabrangino 66 proc. Dabar kauniečiams šiluma kainuoja 25,46 cento už kWh (be PVM). Ligi šiol kauniečiams buvo taikoma viena mažiausių Lietuvoje vienanarė šilumos kaina – 14,67 cento už kWh (be PVM).

VKEKK patenkino ir "Klaipėdos energijos" prašymą branginti centralizuotai teikiamą šilumą. Šildymas uostamiestyje brango tiek pernai, tiek šiemet. Nuo vasario galioja 25,22 cento už kWh be PVM kaina. Praėjusių metų pradžioje ši kaina buvo 16 centų už kWh.

Kalčiausias – "Gazprom"?

Tačiau gyventojams svarbiausi ne šie skaičiai, o būtent ta suma, kurią už šilumą jiems teks pakloti mėnesio pabaigoje. Šilumos gamintojai daug vilčių vartotojams neteikia.

"Greitai šilumos kainų sumažinti nepavyks, nes visi procesai, dėl kurių tai galėjo įvykti, yra vilkinami. Bet ateityje svarbiausi du dalykai: namų renovacija ir vietos kuras. Galima šildyti atliekomis, šiaudais, žilvičiais ar kitais energiniais augalais, dumblu ir pan. Alternatyvų yra, tik sprendimai užstrigę. Kai kurie politikai tiesiog nenori matyti realybės. Pažiūrėkime į Švediją. Ten šiluma prieš dešimtmetį kainavo 18 centų už kWh ir dabar tiek pat kainuoja. Nes jie turi savo energijos šaltinius. Jie nepriklausomi nuo Rusijos diktuojamų kainų. O mes visiškai nuo jų priklausomi. Tai štai ir rezultatas: šoktelėjo dujų kainos, mums – nuostolis, o gyventojams – neregėto dydžio sąskaitos", – kalbėjo R.Germanas.

Išgelbės biokuras?

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad kitą šildymo sezoną šilumos kaina Lietuvos vartotojams turėtų būti mažesnė. Anot ministro, ji turėtų mažėti net nepaisant nuo rugsėjo didėsiančio PVM.

"Manau, jau rudeniop naują šildymo sezoną kaina bent kai kur turėtų būti žemesnė – tam turėtų padėti pastangos pereiti prie biokuro. Žinoma, daug kas priklausys nuo to, kokia bus naftos kaina ir su ja susijusių dujų kaina. Manyčiau, jeigu jos liks panašaus lygio kaip dabar, tai šildymo kaina turėtų būti aiškiai mažesnė. Jeigu bus renovuojami namai, tai kaina tikrai nekils ir už tą skirtumą bus renovuojami pastatai – galbūt kaina netgi mažėtų, bet čia reikia skaičiuoti", – naujienų portalo alfa.lt vaizdo konferencijoje sakė A.Sekmokas.

Jis pranešė, kad speciali darbo grupė, kuriai vadovauja Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, labai greitai turėtų parengti modelį, kaip būtų renovuojami gyvenamieji ir kiti pastatai.

Paklaustas, ar šilumos energijos kainos mažės, nors nuo rugsėjo naikinamos PVM lengvatos šildymui (mokestis didės nuo 5 iki 18 proc.), energetikos ministras teigė manantis, kad jos turėtų mažėti: "Jeigu žiūrėtume, kokios yra dabartinės dujų kainos, palyginti su tomis, pagal kurias skaičiuota dabartinė šildymo kaina, tai šildymo kaina turėtų mažėti."

Pernai, smarkiai pabrangus dujoms, visoje Lietuvoje šilumos kaina didėjo vidutiniškai daugiau nei 40 proc. Šiemet, prognozuojama, iš Rusijos importuojamų dujų kaina sumažės apie 40 proc.