Naujasis energetikos ministras žada, kad jau kitąmet už šilumą šalies gyventojai mokės mažiau. Tačiau šilumininkai skundžiasi patiriantys nuostolių ir toliau spaudžia Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) dar didinti tarifus. O kiek už šilumą moka kitų Baltijos šalių gyventojai ir mūsų kaimynai Lenkijoje?

Šiluma pigiausia Lenkijoje

Rygiečiai už senos statybos maždaug 60 kv. m. ploto buto šildymą kas mėnesį vidutiniškai pakloja 50–60 latų (244–293 litus), Talino gyventojai – 1300–1400 kronų (apie 300 litų) per mėnesį.

Kaip susimokėti už šildymą, galvos visiškai nesuka Varšuvos gyventojai. Jiems ši paslauga kainuoja maždaug 100 zlotų (apie 73 litus) per mėnesį. O Vilniuje, kaip ir Kaune bei Klaipėdoje, nieko jau nestebina net ir 600 litų sąskaitos. Tiesa, vidutiniškai už 60 kv. m būsto šildymą mūsų šalies didmiesčių gyventojai moka kiek mažiau – apie 330–400 litų per mėnesį.

Akivaizdu, kad pigiausiai už šildymą moka lenkai. Taigi kokia tokių mažų sąskaitų paslaptis? Šalyje kaimynėje naudojami vietos gamtos ištekliai, tiksliau – anglis. Ja ir šildosi dauguma Lenkijos gyventojų.

Be to, Lenkijos sostinėje galioja kiek kitokia atsiskaitymo sistema nei Baltijos šalyse. Kaimynai už visą šildymo sezoną gauna tik vieną, vidutiniškai 500–600 zlotų (365–438 litus) siekiančią sąskaitą. Ją reikia sumokėti per 30 dienų. Šildymo sezonas Lenkijoje trunka šešis mėnesius.

Beje, pernai Varšuvoje šildymo kaina buvo šiek tiek sumažinta. Šalies kaimynės sostinę šiluma aprūpinanti bendrovė "Vattenfall Heat" kainas gyventojams nukirpo 4–7 proc.

Taline atpigo

Rygos ir Talino gyventojai, kaip ir vilniečiai, savo miestų šilumininkus keikia ir skundžiasi, kad kainos – nežmoniškos. "Per mėnesį vidutiniškai mokame 50 latų. Bet tai tik tie, kurie naudoja centrinį šildymą bute nereguliuodami temperatūros. Centrinis šildymas pas mus yra labai brangus. Dėl to pastaruoju metu nemažai žmonių montuojasi dujinius katilus. Pavyzdžiui, mano draugė, gyvenanti gretimame daugiabutyje, kas mėnesį daugiausia moka 30 latų (146 litus)", – dienraščiui pasakojo Rygoje gyvenanti 27-erių Evita.

Talino šilumos tiekėjas "Tallinna Küte", nukritus gamtinių dujų kainai, vasario pradžioje 9 proc. atpigino šildymą Estijos sostinėje. Gruodį kiek daugiau nei tūkstantį kronų (225 litų) už megavatvalandę (MWh, 1000 kilovatvalandžių – MWh) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kainavęs šildymas sausį Taline atpigo iki 931 kronos (apie 205 litų).

Vilniuje – dar brangs

Maždaug tuo pat metu "Vilniaus energija" VKEKK prašė šilumos kainų tarifus leisti padidinti dar 51 proc. Nors prieš prasidedant šiam šildymo sezonui bendrovė vilniečiams ir taip įteikė nepigią dovaną – šildymo kainą pakėlė 53 proc. Jei VKEKK būtų išpildžiusi ir šį šilumininkų norą, nuo vasario šilumos kaina būtų padidėjusi iki 34,09 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – apie 340 litų už MWh. Šiuo metu šilumos kaina yra 22,56 cento už kWh (maždaug 226 litai už MWh). Vis dėlto šildymo kainos Vilniuje netrukus vis tiek kils. Tai dienraščiui patvirtino ir Kainų komisijos pirmininko pavaduotojas bei už šilumą atsakingas komisijos narys Danas Janulionis. "Greičiausiai "Vilniaus energijai" teks leisti dar branginti šilumą. Nors pernai Vilniuje šildymo kainos ir kilo per 50 proc., mes vis tiek neleidome jų kelti tiek, kiek reikėjo. Rygoje ir Taline pernai kainos keitėsi 4 kartus. Jie paslaugą pabrangino net per daug, dėl to dabar kainas ir leidžia", – kalbėjo komisijos pirmininko pavaduotojas.

Sąlygos tos pačios, kainos – kitos

Anot jo, pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai už šilumą moka daugiau nei estai ar latviai, yra kelios. Tai – dujų kaina, šilumos kainų perskaičiavimo dažnumas (Estijoje ir Latvijoje tai daroma kas mėnesį, pas mus – kartą per metus) ir skaičiavimo metodika.

"Mes taip pat siūlome kainas perskaičiuoti kas mėnesį. Be to, keisime ir skaičiavimo metodiką O kiti dalykai nuo mūsų jau nepriklauso. Bet galimybių sumažinti gyventojams naštą yra. Kiek žinau, "Gazprom" Lietuvai, Latvijai ir Estijai taiko labai panašias dujų pardavimo sąlygas, tačiau dviejų pastarųjų šalių dujų bendrovės didmiesčius šildančioms bendrovėms dujas parduoda pigiau nei kitiems klientams. Be to, Estijoje nėra perdavimo tinklų, tik skirstymo. O kuo mažiau tarpininkų, tuo mažesnė ir kaina. Taip pat galima perkelti dalį šilumos kainos į elektros kainą, nes dažnai abi šios prekės gaminamos tose pačiose elektrinėse. Šilumos kaina sumažėtų labiau, nei pakiltų elektros, tačiau tai būtų nesąžininga verslo atžvilgiu, nes jiems sąskaitos padidėtų daugiausia", – galimybes atpiginti šildymą vardijo D.Janulionis.

Šilumininkų skaičiavimai kitokie

Nepaisant to, kad Kainų komisija sausio pabaigoje neleido "Vilniaus energijai" antrąkart didinti tarifų, padėtis Vilniuje gana liūdna: 450 litų už 51 kv. m senos statybos buto šildymą Naujininkuose, 600 litų – už seno 64 kv. m buto šildymą Kalvarijų gatvėje, 380 litų už naują dviejų kambarių butą Pilaitėje – tokios sumos vilniečius vis dar piktina.

Tačiau šilumininkai mato visai kitokią padėtį. Anot "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimanto Germano, Lenkijos su Baltijos šalimis lyginti negalima, nes kaimynai turi anglies kasyklas ir šilumai gaminti rusiškų dujų nenaudoja. O Latvijoje ir Estijoje šildymas, anot jo, vis tiek kainuoja brangiau nei Lietuvoje. Esą visai nesvarbu, kiek kas mėnesį moka gyventojai. Svarbu, kiek kainuoja kilovatvalandė ir kiek jų sunaudojama.

"Gyventojų mokama suma neturi tiesioginio ryšio su šilumos kaina. Aš pasakyčiau taip: iš Vilniaus į Kauną nuvažiuoti su visureigiu ir su "Renault Clio" kainuoja skirtingai, nors benzino kaina panaši visoje šalyje. Tas pats ir sušildymu. Skaičiuojant, kiek kainuoja šildymas, reikia atsižvelgti į kilovatvalandės kainą ir įvertinti, kiek jų buvo sunaudota", – aiškino R.Germanas.

"Vilniaus energijos" duomenimis, 1 kWh kaina su PVM Vilniuje kainuoja 23,69 cento, Rygoje – 24,26, o Taline – 26,66 cento.

Tačiau gyventojams svarbiausi ne šie skaičiai, o būtent ta suma, kurią už šilumą jiems teks pakloti mėnesio pabaigoje.

Kalčiausias – "Gazprom"

R.Germanas taip pat užsiminė, kad artimiausiomis dienomis "Vilniaus energijos" atstovai žada apsilankyti pas naująjį sostinės merą Vilių Navicką ir derėtis su juo dėl galimybės padidinti šilumos kainą Vilniuje.

"Ketvirtadienį eisime pas naują merą ir klausime, kokią padėtį jis mato. Ar gyvename nuo rinkimų iki rinkimų, ar bandome pagalvoti apie anūkus ir keliame sau ilgalaikius tikslus, kaip tai daro visos normalios Europos šalys", – teigė R.Germanas.

Šilumos tiekimo bendrovės komercijos direktoriaus nuomone, kainas kelti būtina, mat "Vilniaus energija" yra patyrusi ir toliau patiria didžiulių nuostolių. Tačiau ateityje neva yra galimybė šilumą atpiginti. Pagrindinis kainą lemiantis veiksnys Baltijos šalyse yra dujų kaina. Taigi svarbiausia – renovuoti daugiabučius namus ir ieškoti alternatyvų šiam kurui.

Apie tai, kad didžiausią dalį šildymo kainos sudaro dujų kaina, "Vilniaus energija" neužmiršta informuoti ir savo klientų. Su sąskaitomis bendrovė siuntinėja gyventojams informacinį lapą, kuriame rašoma, kad rusams už dujas atiduodame bene 90 proc. visų pinigų, sumokamų už šildymą, o "Vilniaus energija" pasiima tik tiek, kad užtektų išlaikyti sunkiai dirbančius įmonės darbuotojus ir renovuoti pasenusius įrenginius bei šilumos tinklus.

"Greitai šilumos kainų sumažinti nepavyks, nes visi procesai, dėl kurių tai galėjo įvykti, yra vilkinami. Bet ateityje svarbiausi du dalykai: namų renovacija ir vietos kuras. Galima šildyti atliekomis, šiaudais, žilvičiais ar kitais energiniais augalais, dumblu ir pan. Alternatyvų yra, tik sprendimai užstrigę. Kai kurie politikai tiesiog nenori matyti realybės. Pažiūrėkime į Švediją. Ten šiluma prieš dešimtmetį kainavo 18 centų už kWh ir dabar tiek pat kainuoja. Nes jie turi savo energijos šaltinius. Jie nepriklausomi nuo Rusijos diktuojamų kainų. O mes visiškai nuo jų priklausomi. Tai štai ir rezultatas: šoktelėjo dujų kainos, mums – nuostolis, o gyventojams – neregėto dydžio sąskaitos", – kalbėjo R.Germanas.

Nepatenkinti, bet bejėgiai

Tačiau, pasak Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos prezidento Kęstučio Griniaus, 2007 m. "Vilniaus energijos" ikimokestinis pelnas sudarė beveik 46 mln. litų.

O nuostolių bendrovė esą visai nepatyrė. "Vilniaus energijos" minimi 127 mln. litų nuostoliai, neva patirti 2007–2008 m. dėl gamtinių dujų kainų šuolio ir laiku neperskaičiuotos šilumos kainos, yra tik laiku negautas pelnas. Jokių nuostolių "Vilniaus energija" nėra patyrusi, nes visi vadinamieji nuostoliai, vadovaujantis VKEKK metodika, pakėlus kainas yra kompensuojami vartotojų", – piktinosi K.Grinius.

Be to, sostinės gyventojai nepatenkinti ir šilumininkų veidmainyste, kai šie nuolat primena namus kiauromis sienomis, o virš šiluminių trasų žiemą žaliuoja žolė. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šilumos energijos techniniai nuostoliai visuose Lietuvos šilumos tinkluose šiuo metu sudaro 17 proc. Iš viso per metus juose dingsta ir galutinio vartotojo nepasiekia apie 1670,2 tūkst. MWh šilumos, tai yra daugiau kaip pusė vilniečiams centralizuotai per tinklus tiekiamo šilumos kiekio. Šie nuostoliai taip pat yra įskaičiuoti į šildymo tarifą. Bendrai ši suma, siekia apie 400 mln. litų.

Šiluma brangsta visur

Nuo gruodžio 1 d. "Kauno energija" šilumą pabrangino 66 proc. Dabar kauniečiams šiluma kainuoja 25,46 cento už kWh (be PVM). Ligi šiol kauniečiams buvo taikoma viena mažiausių Lietuvoje vienanarė šilumos kaina – 14,67 cento už kWh (be PVM).

VKEKK patenkino ir "Klaipėdos energijos" prašymą branginti centralizuotai teikiamą šilumą. Šildymas uostamiestyje brango tiek pernai, tiek šiemet. Nuo vasario galioja 25,22 cento už kWh be PVM kaina. Praėjusių metų pradžioje ši kaina buvo 16 centų už kWh.

Išgelbės biokuras?

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad kitą šildymo sezoną šilumos kaina Lietuvos vartotojams turėtų būti mažesnė. Anot ministro, ji turėtų mažėti net nepaisant nuo rugsėjo didėsiančio PVM.

"Manau, jau rudeniop naują šildymo sezoną kaina bent kai kur turėtų būti žemesnė – tam turėtų padėti pastangos pereiti prie biokuro. Žinoma, daug kas priklausys nuo to, kokia bus naftos kaina ir su ja susijusių dujų kaina. Manyčiau, jeigu jos liks panašaus lygio kaip dabar, tai šildymo kaina turėtų būti aiškiai mažesnė. Jeigu bus renovuojami namai, tai kaina tikrai nekils ir už tą skirtumą bus renovuojami pastatai – galbūt kaina netgi mažėtų, bet čia reikia skaičiuoti", – naujienų portalo alfa.lt vaizdo konferencijoje sakė A.Sekmokas.

Jis pranešė, kad speciali darbo grupė, kuriai vadovauja Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, labai greitai turėtų parengti modelį, kaip būtų renovuojami gyvenamieji ir kiti pastatai.

Paklaustas, ar šilumos energijos kainos mažės, nors nuo rugsėjo naikinamos PVM lengvatos šildymui (mokestis didės nuo 5 iki 18 proc.), energetikos ministras teigė manantis, kad jos turėtų mažėti: "Jeigu žiūrėtume, kokios yra dabartinės dujų kainos, palyginti su tomis, pagal kurias skaičiuota dabartinė šildymo kaina, tai šildymo kaina turėtų mažėti."

Pernai, smarkiai pabrangus dujoms, visoje Lietuvoje šilumos kaina didėjo vidutiniškai daugiau nei 40 proc. Šiemet, prognozuojama, iš Rusijos importuojamų dujų kaina sumažės apie 40 proc.