Vyriausybės priimtas nutarimas dėl statinių naudojimo ne pagal paskirtį atvejų išplėtimo atveria galimybę daugeliui verslių gyventojų savo namuose užsiimti legalia veikla ir kurtis naujiems.

Prašyta supaprastinimų

"Daugiau nei pusė besikreipiančiųjų į "Verslią Lietuvą" dėl verslo pradžios ir plėtros klausimų yra susiję su maisto tvarkymo veikla. Sulaukę gana nemažai užklausų, kaip legalizuoti gyvenamosios paskirties patalpose pradėtus maisto gamybos verslus, pvz., įvairių konditerijos gaminių gamybos, supratome, kad dėl perteklinio reguliavimo išties nemažai verslių gyventojų veikia pilkojoje zonoje, todėl negali reklamuoti savo veiklos, pritraukti naujų klientų ir plėstis", – tvirtino Gytis Morkūnas, "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento vadovas.

G.Morkūno teigimu, negana to, jo žiniomis, Lietuvoje apie 250 verslų turi maisto tvarkytojo pažymėjimus, bet veikia gyvenamosios paskirties pastatuose, nes neturi galimybių pakeisti pastato paskirties iš gyvenamosios į gamybinę.

"Tai rodo, kad šioje vietoje turėjome didelį nesusipratimą ir perteklinį reguliavimą, kurį pagaliau susitarus su reguliuojančiomis institucijomis pavyko panaikinti", – atkreipė dėmesį jis.

Dėl perteklinio reguliavimo išties nemažai verslių gyventojų veikia pilkojoje zonoje, todėl negali reklamuoti savo veiklos, pritraukti naujų klientų ir plėstis.

Nepavojinga – nedrauskit

Vytauto Adomaičio, "Verslios Lietuvos" Verslo aplinkos gerinimo vadovo teigimu, šis sprendimas svarbus tuo, kad įgyvendina visiškai naują verslo priežiūros principą: leisti veiklą vykdyti visiems, o riboti tik tuomet ir tik tuos, kurių veiklos sukelia neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai.

"Taip pripažįstama, kad veiklų pobūdis ir jų mastas gali būti labai skirtingi, todėl neįmanoma iš anksto nuspėti, bus ar ne neigiamas poveikis. Anksčiau vyravusi nuostata, kad reikia iš anksto užkirsti kelią visiems galimiems neigiamiems poveikiams, sukuria perteklinius veiklos draudimus ir neproporcingus apribojimus, kurie mažina Lietuvos verslo konkurencingumą", – teigia V.Adomaitis.

Be to, tikimasi, kad šis sprendimas sudarys prielaidas kurti legalų verslą tiems, kurie iki šiol vertėsi maisto gamybos veikla, jos neįteisindami.

"Verslo legalizavimas padės jau vykdantiems maisto gamybos veiklą savo namuose ją toliau be trukdžių plėtoti. Tiems, kurie tik svajoja apie nuosavą maisto gamybos verslą, šis sprendimas uždega žalią šviesą kurtis, plėstis, kreiptis į bankus paskolos, steigti restoranus ar konditerijos, kulinarijos cechus kitose vietose, reklamuoti savo gaminius ir tapti konkurencingais rinkos dalyviais", – paaiškino jis.

Darius Remeika

Komentaras

Darius Remeika

Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktorius

Esu įsitikinęs, kad šie Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos rengiami supaprastinti reikalavimai bus didelis stimulas norintiems gaminti, prekiauti ir vartotojams įsigyti namuose pagaminto maisto. Kadangi patalpų paskirties keitimas yra sudėtinga ir brangi biurokratinė procedūra, atsiradusi galimybė nesirūpinti šiuo klausimu – labai svarbi, sprendžiant, ar imtis tokios veiklos. Manau, kad namų verslas niekam nesudarys didesnės konkurencijos, o užims savo unikalią nišą rinkoje. Pirkėjams, kurie norėtų įsigyti tokių maisto produktų, rekomenduotume net ir apsilankyti pas gamintoją ir patiems įsitikinti, ar jiems priimtinos maisto produktų gamybos sąlygos, higiena ir tvarka, o jau tuomet apsispręsti – pirkti ar ne. Lietuvos šeimininkės nuo seno garsėja išskirtiniais savo gaminiais: šakočiais, skruzdėlynais, šimtalapiais ir pan., jie gaminami ne vienus metus ir turi savo pirkėjų ratą. Tiesą sakant, neteko gauti jokių skundų dėl tokių gaminių kokybės. Juk jei gaminsi nesaugiai, nekokybiškai – prarasi pirkėjus ir bankrutuosi. Be to, supaprastinti reikalavimai maisto tvarkymo patalpoms, įrangai, tam tikriems savikontrolės aspektams, leis būtent tokio verslo atstovams veikti legaliai. Rekomenduotina būtų ženklinant tokius gaminius pažymėti, kad jie "pagaminti namuose". Vadovaujantis šiais reikalavimais, verslininkams nereikės iš karto investuoti itin daug lėšų, kurių tikrai reikėtų norint įrengti profesionalias maisto tvarkymo patalpas, tolygias didesnei kepyklai ar gamybos cechui. Jei verslo pradžia bus sėkminga, taps geru pamatu toliau plėtojant gamybą.

Įvertinus maisto saugos riziką, reikalavimuose atkreiptas dėmesys į pačius svarbiausius maisto tvarkymo aspektus. Pavyzdžiui, negaminti maisto jaučiant peršalimo, virusinės infekcijos ar apsinuodijimo požymius, sunegalavus artimiems šeimos nariams. Arba priminimas apie tai, kad gaminant maistą būtina laikytis griežtos asmeninės higienos – atidžiai ir dažnai plauti rankas, nenaudoti nešvarių medžiaginių virtuvės rankšluosčių, nepamiršti reguliariai valyti, plauti ir dezinfekuoti gamybos paviršius, įrankius ir indus, stebėti, kad į maisto ruošimo patalpą nepatektų augintiniai ar pašaliniai asmenys. Be to, rekomenduojama maistą savo šeimai ir tiekiamą rinkai gaminti skirtingu laiku, žaliavas laikyti atskirai.