Artėjantį šildymo sezoną didžioji dalis centralizuotai šildomų daugiabučių gyventojų negalės džiaugtis mažesnėmis išlaidomis būsto šildymui.

Kiauros sienos

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vertinimu, pagrindinės priežastys, neleisiančios efektyviai naudoti šilumos, išlieka tos pačios – neatnaujinami pasenę daugiabučiai gyvenamieji namai ir brangstančios gamtinės dujos.

"Nors šilumos tiekimo įmonės deda visas pastangas, kad sumažintų nuostolius šilumos trasose, čia sutaupytos lėšos iššvaistomos pro kiauras namų sienas. Maža to, situacija nuolat prastėja. Neatnaujinamų daugiabučių namų ūkis kasmet sensta – vėjais paleidžiama vis daugiau šilumos", – teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, tiek šilumos tiekimo įmonių lėšomis, tiek ES parama grįstomis investicijomis modernizuotose šilumos trasose patiriami nuostoliai Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną vidutiniškai sudarė vos 15,7 proc. Šiuo rodikliu Lietuva baigia pasivyti moderniausius Skandinavijos šilumos ūkius, kurių tinkluose prarandama apie 8–12 proc. šilumos energijos.

Švaistymo statistika

Iš didžiausių Lietuvos miestų pirmauja Vilnius, kurio šilumos trasose prarandama 12,3 proc. šilumos, Klaipėdoje – 13,4 proc., Panevėžyje – 15,8 proc. Lyderiu iš mažesnių miestų galima laikyti Mažeikius, kuriame – 12,8 proc. šilumos nuostoliai. Lazdijų šilumos trasose prarandama vos 13,5 proc., Šakiuose ir Utenoje – 14,3 proc., Švenčionyse – 15,1 proc. šilumos energijos.

"Deja, šiuos rodiklius nubraukia šilumos švaistymo statistika senuose daugiabučiuose namuose", – sakė V.Stasiūnas. Pavyzdžiui, daugiausia Vilniuje už 60 kv. m ploto buto šildymą šių metų žiemą mokėjo neefektyviai šilumą naudojančio Popieriaus gatvės 82-o namo gyventojai. Jie minėto ploto butui šildyti vasarį vidutiniškai sunaudojo 2520 kWh už 551 litą, o dar šaltesnį sausį sunaudojo net 3600 kWh ir sumokėjo 752 litus.

Efektyviausiai vasarį Vilniuje šilumą naudojo Sviliškių gatvės 4-as daugiabutis. Jo gyventojai 60 kv. m ploto butui šildyti sunaudojo tik 427 kWh ir mokėjo vos 93 litus. Sausį šio namo gyventojai butui šildyti sunaudojo 703 kWh ir mokėjo 147 litus.

Priklausomi nuo dujų

V.Stasiūno teigimu, sunerimti verčia ir nuolat kylančios koncerno "Gazprom" tiekiamų gamtinių dujų kainos. Liepą šilumos tiekimo įmonės už dujas vidutiniškai mokėjo 1425 litus už 1 tne (tona naftos ekvivalento), o rugpjūtį – 1455 litus už 1 tne.

"Jau ne vienus metus raginame valstybę pradėti skatinti biokuro naudojimą, tačiau kol kas prie vietinio kuro pereinama išimtinai šilumos tiekėjų iniciatyva. Daugelis miestų išlieka priklausomi nuo koncerno "Gazprom" tiekiamų dujų kainų – galima teigti, kad ir artėjantį šildymo sezoną šilumos tarifai mūsų gyventojams bus nustatomi Maskvoje", – sakė asociacijos prezidentas.

Išeitis – biokuras

Anot jo, nuo rugsėjo 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintos šilumos kainos liudija, kad biokuru šildomuose miestuose tarifai yra daug žemesni. Pavyzdžiui, Tauragės gyventojams šiluma kainuoja 16,21 cento už 1 kWh, Ignalinos – 16,53, Molėtų – 16,65, Varėnos – 19,08 cento už 1 kWh be PVM. Šiuose miestuose biokuras sudaro nuo 80 iki 100 proc. bendro kuro balanso.

O tarp gamtines dujas naudojančių miestų nėra nė vieno, kurio gyventojai mokėtų mažiau nei 20 centų už 1 kWh be PVM. Pavyzdžiui, Prienų gyventojai už šilumą moka 29,41 cento už 1 kWh, Joniškio – 28,42, Pakruojo – 27,78, Akmenės – 26,67 cento už 1 kWh be PVM.

Šilumos tiekėjai, pasak V.Stasiūno, jau baigia pasirengti artėjančiam šildymo sezonui. "Vasarą išbandytas ir suremontuotas šilumos trasas kad ir šiandien galima pradėti naudoti daugelyje miestų. Įmonės pasiruošusios užtikrinti patikimą ir sklandų šilumos energijos tiekimą visoje Lietuvoje, tik gaila, kad šiluma bus tiekiama į nesandarius daugiabučius namus", – apgailestavo LŠTA vadovas.