Nauja šventė – pagalys verslo ratuose
Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, numatančioms, kad Konstitucijos diena būtų nedarbo diena. Tai – jau keturiolikta šventinė diena Lietuvoje.
Švenčių padaugės
Ši naujiena nepradžiugino šalies gamintojų – sustabdžius gamybą prarandamas pelnas, o negalintys išjungti įrengimų per šventes darbuotojams turi mokėti dukart didesnius atlyginimus.
Dar vienai šventinei diena pritarta su kitomis Darbo kodekso pataisomis, siūlančiomis neperkelti švenčių, kurios visada būna sekmadienį, į ateinančią darbo dieną. Motinos diena ir pirmoji Velykų diena, visada švenčiamos sekmadieniais, nebus kompensuojamos nedarbo pirmadieniais. Ši tvarka įsigalios nuo kitų metų.
Lenkiame ES vidurkį
Šiuo metu Lietuvoje yra trylika šventinių dienų: sausio 1–oji – Naujųjų metų diena, Vasario 16–oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11–oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, dvi krikščionių Velykų dienos, Gegužės 1–oji – Darbo diena, pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena, birželio 24–oji – Joninių diena, liepos 6–oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15–oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), lapkričio 1–oji – Visų šventųjų diena, gruodžio 25–oji ir 26–oji – Kalėdos.
Dabar esantis šventinių dienų skaičius Lietuvoje lenkia Europos Sąjungos vidurkį ir ne vieną pasaulio valstybę: Bulgarija turi tik 4 valstybinių švenčių dienas, Brazilija – 9, o JAV – 11.
Skaičiuoja nuostolius
Finansų ministerijos duomenimis, šventinę dieną valstybės biudžetas gauna maždaug 100 mln. litų mažesnes pajamas.
Menkesniu uždarbiu bei didesnėmis sąnaudomis skundžiasi ir verslininkai.
Bendrovės „Norvelita“ finansų direktorius Vidmantas Globis skaičiuoja, kad viena nedarbo diena įmonei kainuoja apie 20 tūkstančių litų. Gamyba maisto pramonėje nestabdoma, todėl tenka mokėti priedus darbuotojams prie atlygio už darbą švenčių dienomis.
„Metų pabaigoje reikia dirbti sparčiau, tačiau laisvadieniai mažina darbo našumą, sumenkėja darbo tempas“, – kalbėjo V.Globis. Per dieną „Norvelitoje“ pagaminamos 25 tonos produkcijos.
Pasak bendrovės „Pasvalio duona“ laikinosios direktorės Zitos Vitienės, viena nedarbo diena įmonei kainuoja kelis tūkstančius litų.
„Duoną kepame kasdien, negalime stabdyti gamybos, todėl mokame dvigubus atlyginimus: paprastai už valandą darbo mokame 4 litus, per šventes – 8 litus“, – skaičiavo Z.Vitienė. Per dieną „Pasvalio duona“ iškepa apie 2,5 tonos produkcijos. Įmonėje dirba apie 40 darbuotojų.
Bendrovės „Kauno baldai“ direktorius Mindaugas Urmanavičius skaičiuoja, kad viena nedarbo diena įmonei kainuoja apie 200 tūkstančių litų.
Verslininkai nepatenkinti
Papildomi laisvadieniai nedžiugina ir daržovių augintojų. Pasak daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, žemės ūkyje darbymetis priklauso nuo sezono, o imant derlių dirbama ir savaitgaliais. Papildomi laisvadieniai, anot jos, tuštins ūkininkų kišenes.
„Politikai, siekdami populiarumo, patvirtina daugiau nedarbo dienų. Visiškai nepaisoma verslo interesų. Reikia vykdyti užsakymus, eksportuoti produkciją pagal sutartis, o jeigu daugėja švenčių, nespėjama vykdyti įsipareigojimų“, – sakė Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas.
Anot jo, Konstitucija – svarbus dokumentas, bet užtektų turėti atmintiną dieną, nes Lietuva nėra pakankamai turtinga, kad turėtų tiek daug švenčių.
Gamybininkams šiuo metu sudėtinga, o papildomi laisvadieniai tik mažina jų konkurencingumą, nes daugelyje kitų ES valstybių švenčiama mažiau.
Naujausi komentarai