– Dėl papildomo darbo buvo sudarinėjamos papildomo darbo sutartys (kaip visiškai atskira darbo sutarčių rūšis). Ar įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui jos turės būti prijungtos prie pagrindinio darbo sutarties? Jei taip, ar už papildomą darbą galės būti mokamas papildomas darbo užmokestis ir priedai?

– Šiuo metu galioja tokia praktika, kad papildomo darbo susitarimai įforminami arba darbdavio įsakymais, arba atskirais darbuotojo ir darbdavio susitarimais, arba sudarant naujas darbo sutartis. Pagal naują Darbo kodeksą tokios sutartys nėra reikalingos - susitarimas dėl papildomo darbo yra esamos sutarties pakeitimas. Jis gali būti terminuotas, gali būti neterminuotas (tokiu atveju tikslinga numatyti nutraukimo sąlygas), jis turi numatyti, kokiu metu (pagrindinio darbo metu ar pasibaigus pagrindiniam darbui) bus dirbama, tokio papildomo darbo apimtis valandomis ir apmokėjimą (priedas kas mėnesį ar valandinis atlyginimas). Pažymėtina, kad tokie susitarimai gali turėti visiškai savarankišką statusą (reikia susitarti dėl minėtų sąlygų), tačiau jų pasibaigimas nereiškia darbo sutarties pasibaigimo. Vadinasi, negalioja šiaip jau būdingi įspėjimo terminai, neturi būti mokamos išeitinės išmokos jiems pasibaigus.

– Kas liks atsakingas už darbuotojo darbo ir poilsio laiko kontrolę, kai panaikinamos antraeilių pareigų darbo sutartys? Ar išliks pažymos iš darboviečių apie darbo laiką ir darbo režimą?

– Antraeilių pareigų reglamentavimas buvo išties biurokratiškas ir ne visada atspindėdavo realius santykius - juk kaip gali darbdavys išduoti kartą per metus pažymą apie darbuotojo darbo laiką kiekvieną dieną, kai darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiką apskaitą arba kai jo darbo valandų skaičius per dieną kintantis. Antraeilių pareigų sutarties panaikinimas leidžia mums tokią sutartį vertinti kaip paprastą darbo sutartį ir darbuotojo nediskriminuoti. Turėkime omenyje, kad naujasis Darbo kodeksas atveria galimybes dirbti vienu metu keliems darbdaviams pagal naują darbo keliems darbdaviams sutartį.

– Kas tai per sutarties rūšis?

– Darbo keliems darbdaviams sutartis suteikia galimybę vienu metu dirbti keliems darbdaviams, kai jie susikooperuoja ir to pageidauja arba kai negalima pareigų vykdymo skirtingiems asmenims išdalinti iš anksto nustatytomis valandomis per darbo dieną. Tai galėtų būti tiek durininko, tiek kelių biurų valytojo ar apsaugininko darbas arba net specialisto (teisininko, buhalterio) darbas keliems susijusiems darbdaviams. Vienas iš jų mokėtų darbo užmokestį ir privalomus mokesčius, o kiti darbdaviai juos kompensuotų.  Tokiu būdu nereikėtų klastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių, žymėti nedirbtas darbo valandas vien dėl to, kad už tai būtų sumokėta. Einama paprastesnio darbo sutarčių sudarymo keliu, lengvinant galimybes sutarties šalims rasti sau tinkančią darbo formą.

– Užsiminėte apie darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Ar yra kokių naujovių kalbant apie darbo laiką?

– Pirmoji naujovė yra ta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tampa nebeprivalomi. Išlieka pareiga žymėti viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis. Tuo pačiu lieka pareiga žymėti darbuotojų, kurie dirba nereguliariai (pagal nenumatytos apimties darbo sutartis, suminę darbo laiko apskaitą ir pan.), darbo laiką. Atsiranda naujos galimybės planuoti darbo laiką tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams. Įstatyme bus pasiūlyta susitarti dėl vieno iš penkių darbo laiko režimų, tai yra būdų, kaip bus darbo laiko valandos paskirstomos per dieną, savaitę ar apskaitinį laikotarpį. Svarbi naujovė - atostogų skaičiavimas ir suteikimas darbo dienomis, galimybė viršvalandžius pakeisti atostogomis, atostogomis gauti kompensaciją už laiką kelionėje komandiruotėje poilsio dieną  ir pan.

– Girdėjome apie naują darbo sutarčių rūšį - projektinio darbo sutartis. Ar projektiniam darbui bus taikomos tos pačios nuostatos kaip ir bet kokiam kitam darbui?

– Gali būti kaip papildomo darbo funkcija. Jei norite, kad darbuotojas atliktų projektinį darbą greta savo pagrindinių darbo funkcijų, taip pat galima sudaryti tokį susitarimą. Jame reikia aptarti, koks projektas turi būti atliktas (koks rezultatas bus priimamas), kokia yra to projektinio darbo išraiška darbo valandomis ir kaip tos valandos bus apmokamos. Pažymėtina, kad darbo ir poilsio laiko reikalavimai (pvz., 12 val. darbo per dieną, bent 11 valandų poilsis per parą ir bent viena poilsio diena per savaitę) turi būti vykdomi, tačiau ši savikontrolė tenka ir pačiam darbuotojui. Ypač tai galioja tais atvejais, kai šalys sulygs, kad projektinis darbas bus vykdomas ne darbovietėje, o, pavyzdžiui, darbuotojo namuose laisvu nuo pagrindinio darbo metu.

– Ar yra naujovių sudarant terminuotas sutartis?

– Trumpalaikio darbo sutartys (terminuotos sutartys iki 2 mėnesių) išnyksta, nes pasidaro lengviau sudaryti terminuotas darbo sutartis. Piktnaudžiavimo terminuotomis sutartimis užkardymui numatyta, kad jos trunka ne ilgiau kaip dvejus metus, o pakeitus darbuotojo atliekamo darbo funkciją - ne ilgiau kaip penkerius metus. Nebėra reikalingas objektyvus pagrindas tokioms sutartims sudaryti, jei tokių sutarčių skaičius įmonėje neviršija 20 procentų. Su terminuotų sutarčių palengvinimu kyla darbdaviui ir papildomų pareigų. Darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie tai, kad darbo sutartis bus nutraukta pasibaigus terminui. Jei darbo santykiai trunka ilgiau kaip vienerius metus, darbuotojas turi teisę į vieną VDU išeitinę išmoką. Jis taip pat turi pirmenybės teisę užimti laisvą neterminuoto darbo vietą. Taigi kartu su lankstumu darbdaviams įtvirtinama ir papildoma apsauga darbuotojams. Galiausiai, yra dvigubinamas valstybinio socialinio nedarbo draudimo įmokos tarifas, kas irgi turi paskatinti darbdavius atsakingiau rinktis šią sutarties rūšį.

– Ar yra naujovių, susijusių su darbo sutarčių nutraukimu?

– Viena iš labiausiai visus dominančių temų - įspėjimo terminų keitimas ir išeitinės išmokos dydžiai. Vis tik šie pakeitimai nėra vieninteliai. Svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas sureguliuoja klausimą, kuris buvo aktualus ne vienai įmonei. Kaip reaguoti į darbuotojus, kurie tarsi dirba, tačiau jų darbo rezultatai nėra patenkinami dėl motyvacijos stokos ir pan. Tokiam atvejui naujajame Darbo kodekse yra speciali nuostata - šalys turi susitarti dėl darbo rezultatų gerinimo plano trims mėnesiams. Kita nuostata skirta atleidimui iš darbo dėl darbuotojo kaltės. Už pakartotiną darbo pareigų pažeidimą galima atleisti tik tada, kai tas pažeidimas yra tapatus. Pavyzdžiui, šiandien pažeidimo pobūdis neturi reikšmės. Darbuotojas vieną dieną pavėlavo į darbą, o kitą - neatliko užduoties. Šiandien atleisti už tokius du pažeidimus galima, tačiau pagal naują Darbo kodeksą - nebe.

– Ko palinkėtumėte visiems diegiant naująjį Darbo kodeksą?

– Darbo kodeksas iš tiesų yra pakankamai išsamus ir detalus teisės aktas. Daug nuostatų jame yra naujos, koreguotos, kai kas ir panaikinta. Pavyzdžiui, nelieka ne tik drausminės atsakomybės, bet ir materialinės atsakomybės ir visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Tad būtina atidžiai įvertinti naujus pakeitimus. Įmonėms, kurios nori keisti darbo sutartis ir aiškiau, skaidriau reglamentuoti santykius su darbuotojais, kaip tik pats laikas tą padaryti. Be to, atsiranda prievolė steigti darbo tarybas, patvirtinti naujas darbo tvarkas įmonėje. Tai reikalaus tiek vadovybės, tiek personalo veiksmų, prisitaikant prie naujo reguliavimo.

Norintiems išsamiau sužinoti apie svarbiausios Darbo kodekso pakeitimus lapkričio 3 d. rengiamas prof. T. Davulio seminaras Kaune. Daugiau informacijos – www.mokymai.tf.vu.lt.