Verslininkai skundžiasi negalintys pasinaudoti valstybės parama ir kurti naujų darbo vietų, bankams ir draudimo bendrovėms nustojus teikti paramai gauti būtinų garantijų, pranešė LTV „Panorama“.

Darbo biržos apgailestauja, kad įmonės, kurios per sunkmetį ryžtasi plėsti kolektyvą, negali įdarbinti bedarbių, nors šių eilės biržose – ilgėja.

Darbo biržos teigimu, įtampa darbo rinkoje didėja. Dabar vien Alytuje darbo ieško 6,5 tūkst. žmonių, o laisvų darbo vietų tėra 30.

Tiems, kas nori įdarbinti biržoje užsiregistravusius žmones, valstybė vienai darbo vietai sukurti gali skirti iki 51 tūkst. litų. Tačiau šiai paramai gauti būtinus vietinių užimtumo iniciatyvų projektus Alytuje yra pateikusios tik dvi įmonės.

„Buvo didelis susidomėjimas, mūsų rengiamuosiuose seminaruose dalyvavo didelis būrys verslininkų, tačiau pasirodė labai sudėtinga gauti banko garantą arba draudimo bendrovių laidavimo raštus, kad subsidija bus sugrąžinta, jeigu tie projektai sužlugs“, – sako Regimantas Mačiulis, Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius.

Bankai ir draudimo bendrovės sako esančios verslas, todėl ir nerizikuoja, skubėdamos dalyti garantijų.  

Norintieji steigti naujas darbo vietas dalį rizikos siūlo prisiimti valstybei – atsisakyti reikalauti garantijų. Taip esą ir pati valstybė laimėtų.  

„Jeigu verslininkas įkuria tris darbo vietas ir per vienus metus moka 1,5 tūkst. į rankas, sumoka mokesčius, tai jis padengia jau daugiau negu jam valstybė davė dotacijos.

Mes paskaičiavome: sakykime, 91 tūkst. litų per pirmuosius metus, jeigu įmonei duodama 80 tūkst. Tai jau pirmus metus valstybė iš šito verslininko uždirba 11 tūkst.“, – teigia Dalia Matukienė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, verslininkų siūlymas, aštrėjant situacijai darbo rinkoje, – svarstytinas.

Šiemet Lietuvoje pateikti 68 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai – trečdaliu mažiau nei pernai. Planuojama įkurti beveik 300 naujų darbo vietų.