Per krizės įkarštį verslo įmonės vis dažniau siūlo natūrinius mainus. Šis atsiskaitymo būdas prisimintas, kai bankai užveržė paskolų maišus, vartojimas mažėja, o produkcija kaupiasi sandėliuose.

Trūksta pinigų

"Vilkiką "Volvo" (1996 m.) mainau į lengvąjį automobilį", "15 ha miško keičiu į biuro patalpas arba butą", "Mainau sodą su bitininko nameliu į automobilį", "Lietus ratus keičiu į naudotą biuro odinę sofą", "Už interneto puslapio dizaino sukūrimą siūlome sodybos nuomą", "Drabužių nuomą mainau į automobilio remonto paslaugas". Štai tokių ir panašių skelbimų virtualioje erdvėje vis daugėja. Užsienio spaudoje taip pat pastebima, kad Rytų Europos šalyse ėmė itin populiarėti natūriniai mainai.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovas, patvirtino, kad vis daugiau įmonių ieško, kaip galėtų apsikeisti savo produkcija ar paslaugomis.

"Per sunkmetį natūrinių mainų svarba išauga, nes didėja nepasitikėjimas viena kitu, įmonės vengia atidėti mokėjimus, bankai sunkiau skolina. Dalį problemų gali išspręsti mainai, kurie tampa vis populiaresni Lietuvoje, nors partneriams nelengva surasti vienas kitą", – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Užsienyje natūriniai mainai kur kas populiaresni. Šveicarijoje jau keli dešimtmečiai veikia natūrinių mainų bankas, panašus prieš kelerius metus įkurtas Rusijoje.

"Lietuvoje, žinoma, nėra tokio verslo pasitikėjimo kaip Šveicarijoje, kai vienos įmonės galėtų dabar patikėti kitoms kokią nors prekę ar paslaugą, už kurią mainais ateityje gautų kitą daiktą ar paslaugą. Tačiau pavienių atvejų, kai pavyksta susitarti net kelioms įmonėms, jau yra", – sakė S.Besagirskas.

Natūriniai mainai gali padėti sutaupyti, nes keičiant prekes ar paslaugas reikia mokėti mažiau mokesčių, nei parduodant.

Atrado nišą

Pagrindinė problema – rasti verslo partnerį, kuriam reikėtų būtent to siūlomo daikto ar paslaugos, ir mainais taip pat gauti reikalingų paslaugų.

"Statybų sektoriuje tapo įprasta už paslaugas ar prekes atsiskaityti butais. Tačiau tai – priverstinis atsiskaitymas, nes statybininkai neturi pinigų sumokėti. Procesas pajudėtų greičiau, jeigu būtų įkurta bendra duomenų bazė ar bankas kaip Šveicarijoje", – kalbėjo S.Besagirskas.

Kažką panašaus į duomenų bazę Lietuvoje bando kurti Karolis Baleiša, vadovaujantis per kelis mėnesius Lietuvoje atsiradusiems dviem natūrinių mainų portalams internete.

Vasaros pradžioje pradėjo veikti verslo mainų portalas, kuriame įmonės įdėti savo skelbimus ir perskaityti kitų bendrovių pranešimus gali nemokamai. Šį projektą nutarta tęsti įkuriant naują mainų portalą, tačiau šio paslaugos mokamos. Užsiregistravusios įmonės apie jų poreikius atitinkančius pasiūlymus informuojamos elektroniniu paštu.
"Manome, kad įmonėms bus parankiau mokėti kokią nors sumą ir pačioms nevargti ieškant juos dominančių pasiūlymų", – aiškino K.Baleiša.

Būdas atsikratyti turto

Pašnekovas neslepia, kad ne tik idėją, bet ir jos įgyvendinimo pagreitį suteikė dabartinis sunkmetis: "Šiais laikais grynas pinigas ypač vertingas. Per sunkmetį įmonėms patogu atsiskaityti savo prekėmis ir paslaugomis. Toks atsiskaitymo būdas populiarėja, o mes padedame partneriams rasti vieniems kitus."

Dažniausiai natūrinių mainų Lietuvoje ieško reklamos ir interneto paslaugas siūlančios įmonės, įvairios valymo, pramogų, poilsio paslaugas teikiančios bendrovės. Be to, mainai esą parankus būdas atsisakyti turto, kuris įmonei nebereikalingas.

"Šiais laikais parduoti ir gauti pinigų vis sunkiau. Mainai yra nebloga galimybė neturint pinigų gauti turto ar paslaugų", – aiškino K.Baleiša.

Portalų turinį stengiamasi griežtai kontroliuoti, nes kai kurie linksmų plaučių lankytojai palieka visiškai absurdiškus skelbimus. Taip pat stengiamasi, kad įmonių skelbimai nevirstų nemokama reklama.

"Būna atvejų, kai akivaizdžiai reklaminius skelbimus tenka ištrinti. Tuomet įmonėms rašome laiškus ir įspėjame teikti mainų, o ne akcijų ir nuolaidų pasiūlymus", – sakė portalų vadovas.

Tiesa, šiuo metu įmonių dėmesys kiek atslūgo: birželį kasdien naujų skelbimų būdavo po 10–15, o vasaros pabaigoje – gerokai mažiau.

K.Baleiša kol kas nesiryžta tvirtinti, kad portalai taps perspektyviu verslu: "Mes patys dar nesame atsakę į klausimą, ar tokia paslauga reikalinga ir perkama. Šiuo metu, sakyčiau, yra pasitikrinimo stadija. Jeigu mums pasiseks, manau, nebūsime vieninteliai."

Už darbus – butai

Statybų sektoriaus įmonės vienos pirmųjų šalyje pajuto sunkmečio smūgius ir prisiminė natūrinius mainus.

"Asociacijoje ne kartą esu girdėjęs, kad į finansinius sunkumus įklimpę statybininkai butus siūlė subrangovams ir medžiagų tiekėjams. Žinau, kad kai kurie jų juos paėmė. Ne paslaptis, visi dabar jaučia pinigų troškulį, ypač statybininkai, tad visi ima tai, ką gali, kad neliktų basi. Iš tikrųjų geriau paimti butą, ir jį vėliau parduoti esant tam tikram nuostoliui, nei laukti, kol užsakovo įmonei bus įvykdyta reorganizacija arba dar blogiau – paskelbtas bankrotas", – pripažino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas

Jis taip pat prisiminė, kad anksčiau būdavo atvejų, kai patys statybininkai, santechnikai ar apdailos specialistai vietoj užmokesčio paprašydavo buto viename ar kitame jų įrengtame name.

Statybininkų ir nekilnojamojo turto bendrovių atstovų teigimu, su natūriniais mainais susijusi apskaita nevedama. Taigi beveik neįmanoma patikrinti, kiek butų buvo iškeista už prekes ar paslaugas, kiek jų atiteko patiems statytojams.

Atgal į praeitį

Rytų Europoje atgimsta natūriniai mainai, vietos verslui primenantys kadaise klestėjusias tradicijas, rašo Vokietijos dienraštis "Handelsblatt". Prisimenama, kad dešimtajame XX a. dešimtmetyje kai kurios įmonės net 50 proc. produkcijos realizuodavo sudariusios natūrinių mainų sutartis. Šiandien, net ir krizės sąlygomis, tokia apimtis sunkiai įsivaizduojama, tačiau mainų populiarumas ypač buvusio sovietinio bloko šalyse pastebimai didėja.

Anatolijus Abadžanas, vieno Rusijoje veikiančio natūrinių mainų portalo įkūrėjas, sakė: "Kreditai – tai ekonomikos narkotikai. Įmonės, kurios priklausomos nuo paskolų, per krizę tampa nemokios. Tad joms lieka tik atsiskaityti natūraliais produktais."

Portalą A.Abadžanas įkūrė pernai gruodį ir prisistato kaip brokeris. Jeigu kuri nors įmonė pageidauja vamzdžius keisti į spalvotąjį metalą, tačiau bendrovė, kuri pageidauja vamzdžių, gali pasiūlyti tik apatinio trikotažo, kyla sunkumų. Tuomet gali praversti portalas. Už tai tarpininkas ima 2 proc. komisinį mokestį ir giriasi per mėnesį uždirbantis iki 10 tūkst. eurų.

Faktai

Natūriniai mainai tarp įmonių – tai tiesioginis apsikeitimas prekėmis ar paslaugomis tarp dviejų ar daugiau objektų (prekybininkų) nenaudojant pinigų.

Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja kitai šaliai nuosavybės teise perduoti vieną daiktą mainais už kitą daiktą.

Mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja teisės normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju.

Šaltinis: bartertrade.lt

Gintaras Šeputis, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas

Reklamos versle dalis paslaugų visada buvo apmokama vadinamuoju barteriu. Nesakyčiau, kad dabar per krizę jaučiamas ypatingas pagyvėjimas. Tačiau kartais tokių pasiūlymų pasitaiko. Pavyzdžiui, dabar vykdome projektą vienai maitinimo įstaigai, kuri pasiūlė už dalį mūsų paslaugų atsiskaityti maistu. Sutikome, nes žmonėms vis tiek reikia valgyti, o pas klientą dar ir geriau, pasiderėjus galbūt būtų galima gauti ir ilgalaikių nuolaidų. Jeigu yra daiktų ar paslaugų poreikis, natūriniai mainai tikrai priimtini. Tik reikia viską tinkamai įvertinti. Jei už reklamą prekėmis atsiskaityti pasiūlytų baldų ar kokių nors plytelių gamintojai, veikiausiai nesutiktume – ką mes su tomis plytelėmis veiktume.

Natūriniai mainai labai populiarūs Rusijoje. Ten viena bendrovė yra sukūrusi ir puikiai išplėtojusi tokių mainų sistemą internete. Ji ištobulinta iki tokio lygio, kad procese dalyvauja septynių ar net aštuonių asmenų grandinė – jie vieni su kitais keičiasi, kol visi gauna tai, ko jiems reikia. Buvau įlindęs ir į lietuviškas tokio tipo svetaines. Net patys svarstome, gal pasiūlyti savo paslaugų mainais. Bet pasiūlymai, sakyčiau, labiau tinkami dizaino studijoms ar žmonėms, dirbantiems su verslo liudijimais – tai trumpi vienkartiniai projektai.

Tiesa, su kai kuriais dabartiniais klientais ir mes taip dirbame – natūriniai mainai nėra blogai, kai atsiskaitymas stringa.

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Natūriniai mainai statybose nėra naujas dalykas. Tai labai išpopuliarėjo per Rusijos krizę 1998 m. Dabar šis reiškinys atgyja. Tais laikais niekas nelaukė malonės iš gamtos. Kai nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės jau matydavo, kad bus sunku atsiskaityti su medžiagų tiekėjais, darbuotojais ar rangovais, pasiūlydavo jiems butų. Kartais patys rangovai to pareikalaudavo. Tada, kaip ir dabar, tokiu atlygiu ne visi buvo patenkinti. Ypač kai paaiškėdavo, kad rangovai negaus pinigų, o tik krūvą pusiau pastatytų butų. Tačiau visi suprato, jog geriau žvirblis rankoje negu laukimas ir nežinia. Butai kompensuodavo bent jau dalį skolos. Dauguma statybininkų juos vėliau paleidžia į rinką. Tiesa, natūriniai mainai nėra tik per krizes iškylantis reiškinys. Kartais dar prieš pasirašant statybų darbų atlikimo sutartis, NT bendrovės pasiūlo dalį savo įsipareigojimų padengti naujai pastatytais butais. Taip atsiskaityti kartais abiem pusėms yra patogiau. Ypač kai NT kainos auga.