Silpnoji valstybės grandis

Valgymas lietuvių tradicijoje – svarbi kultūros dalis ir visada buvo išskirtinis ritualinis veiksmas.

Žinojimas ką, su kuo, kiek, kaip ir kada valgyti padėjo Lietuvos gyventojams išgyventi karus ir nepriteklius.

Dabar jau drąsiai teigiama, jog šis žinojimas padėjo išsaugoti sveiką genetinį kodą, dėl kurio kaip tauta išlikome iki šių dienų.

Kokie mes esame, tai yra mūsų fenotipą (organizmo savybių, požymių, sandaros, struktūros ir funkcijų visumą), taip pat ir genotipą ilgalaikėje perspektyvoje, pasak mokslininkų, nulėmė mityba. Ir tai yra labai svarbus faktorius.

"Žmonės, gyvendami tam tikroje teritorijoje ir besimaitinantys ten užaugintu maistu, su juo gauna tam tikrus mikroelementus, specifines jų kompozicijas. Tai nulemia jo žarnyno mikroflorą ir, žinoma, fenotipą. Akivaizdžiausias maisto poveikio pavyzdys – JAV. Gal pastebėjote, kad ten dauguma žmonių vienodai apkūnūs. Ir mums gresia tas pats, nes šis pasaulis darosi vis mažesnis. Mes tampame priklausomi nuo globalizacijos produktų ir nacionalinio saugumo požiūriu esame vis labiau pažeidžiami", – pabrėžė buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas, sveika mityba aktyviai besidomintis Valdemaras Anužis.

Daug neatsakytų klausimų

Pasak V.Anužio, įvežtinio maisto saugumas svarbus ne tik bakteriologiniu ar taršos požiūriu, ne mažiau svarbu ir tai, kur jis užaugintas, nes ilgainiui importinio maisto valgymas vartotojams gali turėti labai rimtų pasekmių.

"Teko skaityti apie lietuvio ir vokiečio žarnyno bakterijų įvairovės palyginimą, tai pastarasis tų bakterijų turi penktadaliu mažiau nei mūsų tautietis. Ir taip yra todėl, kad vokiečiai vartoja labiau chemiškai apdorotą maistą, nes stambiems gamintojams reikalingi tokie produktai, kurie turi maksimalų garantinį terminą, jiems nereikia ypatingų laikymo sąlygų. Tik štai klausimas, o kaip tie produktai veikia mūsų organizmą?" – klausė V.Anužis.

Visos tos medžiagos, kurios maisto produktą daro sterilų, slopina bakterijų dauginimąsi, bet tuo pat metu slopina ir bakterijų dauginimąsi vartotojo žarnyne, o šios bakterijos yra žmogaus gyvybės pagrindas.

"Kai mes vartojame maisto produktus, kurie yra neimlūs bakterijoms, kyla klausimas, kaip žmogaus žarnyno bakterijos gali dalyvauti virškinimo procese? Tai yra labai rimti dalykai. Žmogui produktas tuo geresnis, kuo jo kelias nuo lauko iki stalo yra trumpesnis. Ir tai gali užtikrinti tik smulkių vietos gamintojų tinklas. Deja, jų produktai nekonkurencingi tiems, kurie turi ilgą saugojimo terminą. Pamenu seną anekdotą, kaip stebėdavosi amerikiečiai, kodėl lietuviai pieną laiko šaldytuve, nes Amerikoje pienas negyžta. Siaubas apima, pagalvojus, kodėl taip yra" – pasakojo V.Anužis.

Įvežtinio maisto daugėja

Įvežtinio maisto ir jo vartotojų Lietuvoje daugėja.

Teigiama, kad tai dar labiau suaktyvėjo po Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo "Lidl" parduotuvių atidarymo.

Ši kompanija mūsų šalyje planuoja atidaryti dar dešimtis prekybos centrų, kur daugiausia ketinama prekiauti ne lietuviškais maisto produktais.

"Mūsų pasiūla aprėpia visas kasdienio vartojimo prekių grupes: "Lidl" parduotuvėse galima įsigyti mėsos gaminių ir šviežios mėsos, pieno produktų, šaldytų gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, duonos ir pyrago gaminių, kosmetikos bei buities prekių. "Lidl" siūlo apie 1 600 įvairių prekių asortimentą, tarp jų – nemažai "Lidl" privačių prekės ženklų. Per 320 prekių yra lietuviškos. Likusią didžiąją dalį sudaro Vokietijos bei kitų šalių (Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir kt.) gamintojų produkcija", – dar prieš parduotuvių tinklo atidarymą dienraščiui pabrėžė bendrovės "Lidl Lietuva" atstovė Agnė Dalia Gaižauskienė.

Lyginant su kitais mažmeninės prekybos tinklais, vietos gamintojų produkcija "Lidl" parduotuvėse užims labai kuklią vietą.

Pavyzdžiui, prekybos tinklo "Iki" lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc. prekybos tinklo asortimento, "Maxima LT" – iki 80 proc., o "Norfos" parduotuvėse – apie 85 proc.

Kas būtų, jeigu būtų?

Kol kas šalies vartotojai dar turi galimybę rinktis Lietuvoje pagamintą maistą. Tačiau, kas būtų, jei visi prekybos centrai pasektų "Lidl" pavyzdžiu – didžiąją dalį lentynų atiduotų užsienyje gamintai produkcijai?

"Pirmiausia, pačiai šaliai, kuri turi išvystytą žemės ūkį, grėstų totalinė globalizacija. O jos vartotojai lietuviškų produktų nebematytų, iš rinkos būtų išgrūsti visi smulkūs vietos gamintojai, jie būtų priversti paklusti toms bendroms globalioms taisyklėms ir pradėti gaminti produktus, kurie galėtų būti suvartoti bet kurioje pasaulio šalyje. O jei dar įsigalėtų kompanijos, kurios monopolizuos sėklas, prieisime liepto galą", – įsitikinęs V.Anužis.

Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos vadovas Andrius Egidijus Samaitis – didesnis optimistas. Jis nemano, kad mažmeninės prekybos tinklai ryžtųsi atsisakyti didžiosios dalies lietuvių gamintojų produkcijos.

"Tai – teorinis klausimas. Labai tikiu, kad taip neatsitiks. "Lidl" tinklas Lietuvoje niekada nebus tokio dydžio kaip "Maxima" ar "Iki". Na o, jei "Lidl" vis dėlto išsiplėstų, jie patys turės keisti savo politiką, nes lietuviai yra įpratę prie lietuviškų produktų, ir jie nenorom turės jų asortimentą didinti", – įsitikinęs A.E.Samaitis.

Renkasi ekologišką maistą

Pašnekovas pripažino, kad jų asociacijos nariai nebendradarbiauja su "Lidl" tinklų parduotuvėmis ir tuose prekybos centruose Lietuvoje išaugintų ekologiškų produktų nėra, nors pirkėjų, pasirenkančių tokias prekes skaičius šalyje sparčiai didėja.

Esą "Lidl" pirmiausia orientuojasi į pigesnius produktus, o ekologiški – kur kas brangesni.

"Mes neturime tikslių skaičių, bet ekologiško maisto pirkėjų daugėja apie 10–12 proc. per metus. Žemės ūkio ministerija fiksuoja ir augančius ekologiškų ūkių plotus. Ekologiški produktai yra brangesni. Žinoma, kyla klausimas, ar mums pavyks atsispirti ne tokiems kokybiškiems, bet gerokai pigesniems produktams iš svetur, tačiau džiugina tai, kad žmonės vis labiau rūpinasi ir savo sveikata, ir mityba", – sakė A.E.Samaitis.

Globalizacijos pasekmės

Šalies rinką užpildę importiniai pigūs maisto produktai yra globalizacijos padarinys, viena vertus, suteikęs galimybę praplėsti prekių ir maisto pasirinkimo įvairovę, tačiau tai nulėmė ir naują problemą, nes sumažėjo šviežio maisto kiekis.

Žmonės dažniausiai net neįsivaizduoja, kaip jų perkami maisto produktai atkeliauja iki prekystalio.

Dabar produktai Lietuvą pasiekia iš tolimiausių pasaulio kraštų. Anksčiau tam trukdė didelės transportavimo sąnaudos.

Vis dėlto vietiniai švieži maisto produktai išbūna šviežesni 3–10 dienų ilgiau nei atgabenti iš toli.

Skaičiavimai byloja, kad pagaminti ar apdoroti produktai vidutiniškai sandėliuose laikomi 52 dienas, o didmeninėje prekyboje – dar vidutiniškai 30 dienų.

"Nemanau, kad visi masiškai imtų maitintis pigiais importiniais produktais. Pavyzdžiui, užsienyje tokios pigios prekės yra orientuotos tik į tam tikrus socialinius sluoksnius, taip veikiausiai bus ir čia", – mano Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška.