Nepatiks: štai ką ekspertai kalba apie Lietuvos ekonomikos ateitį Pereiti į pagrindinį turinį

Nepatiks: štai ką ekspertai kalba apie Lietuvos ekonomikos ateitį

2026-01-08 09:47
Politika.lt, ELTOS inf.

Darbo jėgos mažėjimas, emigracija ir senėjanti visuomenė yra pagrindiniai veiksniai, ribojantys net ir ambicingiausius šalies ekonomikos planus, surengtos Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai.

Nepatiks: štai ką ekspertai kalba apie Lietuvos ekonomikos ateitį
Nepatiks: štai ką ekspertai kalba apie Lietuvos ekonomikos ateitį / J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln. (…) Tai negalime kalbėti apie technologijas, servisus, turizmą ar senelių namus, nes jų nebus kam prižiūrėti“, – teigė diskusijoje dalyvavęs advokatų kontoros „Tegos“ vykdantysis partneris Vilius Bernatonis.

Pirmojoje tyrimo sesijoje taip pat dalyvavo politologas Linas Kojala, teisininkė Dovilė Burgienė, ekonomistai Marius Jurgilas ir Dainius Vilčinskas, kino prodiuserė Marija Razgutė bei režisierius Ignas Miškinis, verslo atstovai Dalius Trumpa, Vladas Algirdas Bumelis, Augustinas Vizbaras ir Tomas Okmanas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

D. Misiūno teigimu, kalbant apie Lietuvos ateitį, dažnai piešiamas idealus paveikslas – auganti ekonomika, didėjančios užsienio investicijos, stipri tradicinė pramonė ir žemės ūkis, inovacijų lyderystė ir efektyvus viešas sektorius bei socialinės garantijos.

„Tačiau realybėje, šie tikslai susiduria su iššūkiais – demografine krize, geopolitinėmis grėsmėmis, technologijų dominavimu, didėjančia atskirtimi, produktyvumo mažėjimu ir biurokratizmu. Kitaip tariant, kiekvienas tikslas turi savo kainą“, – sakė jis.

„Todėl, diskutuojant apie šalies ateinančių dešimtmečių strategiją, būtina vertinti susidarančias įtampas tarp galimybių ir iššūkių: demografinę, struktūrinę, geopolitinę, socialinę ir struktūrinę. Sprendžiant šias įtampas, gimsta tikrieji strateginiai pasirinkimai, susiję ne tik su galimybėmis, bet ir su rizikomis“, – tęsė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.

Pirmosios tyrimo sesijos dalyviai sutarė, kad Lietuva nebegali augti vien darbo valandomis ar pigia darbo jėga, o našumas, vadybos kokybė, technologijų ir dirbtinio intelekto taikymas yra ne „prabangos temos“, o būtina sąlyga. Diskusijos metu skirtingų sričių atstovai taip pat išsigrynino, jog tradicinis ekonomikos plėtros modelis, paremtas darbo valandų didinimu ar pigia darbo jėga, Lietuvai nebeveikia.

„Du keliai yra: arba dirbt daugiau – 24/7, arba dirbti protingiau“, – teigė „Northway“ įkūrėjas V. A. Bumelis.

Diskusijos metu taip pat buvo išanalizuotos gynybos, švietimo, verslo, vadybos, technologijų, sprendimų priėmimo vietiniu bei nacionalinės valdžios lygmeniu temos. Nustatytas hibridinių grėsmių galimas poveikis ir išryškinti esminiai galimi pavojai.  

Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą organizuoja nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE.

Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbando save skirtingose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priima sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.

Tyrimo metu bandoma išbandyti kelias galimas Lietuvos ateities vizijas.

Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos verslo konferencijoje šių metų vasarį. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
senis

esmė yra ta kad statomi palacai ir nuomojamos patalpos tiem kas deda orą į kūbus ir lyg tai parduoda kitam algos eina pelno jokio o iš biudžeto pinigai išplaukia ,juk produktas parduodamas kitam tokiam pačiam ir niekas nieko nemato ,tai iš kur gali imtis pinigai ,nes nėra gamyklu nėra ir iš ko imt mokesčius bei pardavus uždyrbt ,vot po biški ir išeikvojamas biudžetas ,o verčiama už tad kad sensta žmonės ,darbo tai nėra ir valdžia pati yra kaip tranas zvimbia bet medaus neneša o tik besaikiai ėda.
0
0
netiesa

2050 nebus 2.2 milijono gyventoju, nes tai netiesa. as to kaip lt pilietis noreciau, maziau zmoniu, didesne nt pasiula, mazetu nt kainos, nebutu pergrusta palanga, nebutu tiek visur kamsciu. bet deje to nebus, nes i metus lt valdzia leidzia atvaziuoti imigruoti apie 25 tuksntacius neaisku ko, bet dauguma rusakalbiu. kalbos nereikia mokintis lt, galima pilnai visur rusiskai kalbeti ir niekas nepyksta.
0
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų