Premjero komanda ir Energetikos ministerija nesutaria dėl valstybės dalyvavimo, investuojant į didžiųjų miestų šilumos ūkio atnaujinimą.
Vyriausybės kanceliarija tikina, jog valstybė turėtų išlaikyti kontroliuojančią daugumąspecialios paskirties bendrovėse, kurios investuotų į naujas modernias kogeneracijos jėgaines Vilniuje ir Kaune. Tačiau su tuo nesutinka Energetikos ministerija, kuri deklaruoja siekianti sprendimų, kurie "atitiks vartotojų interesus".
Neoficialiomis BNS žiniomis, premjero komanda ir Energetikos ministerija jau kurį laiką nesutaria dėl 2014-2020 metų nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos. Premjero aplinka siūlo atverti kelią sukurti dvi specialios paskirties bendroves, kurias kontroliuotų valstybės valdoma energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija". Neoficialiomis žiniomis, tokią idėją remia ir prezidentūra.
Anot šaltinių, Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad valstybė neturėtų kontroliuoti šio ūkio. Ministerija išsamiai nekomentuoja savo pozicijos ir priešpriešos su premjero komanda.
"Energetikos ministerija antradienį Vyriausybės posėdžiui pateikė su visomis institucijomis nuo sausio mėnesio derintą šilumos ūkio plėtros programos projektą. Dėl išsakytų pastabų ir pasiūlymų klausimas iš esmės svarstomas nebuvo. Ministerija atnaujins dokumento derinimo procedūrą, siekdama rasti sprendimus, kurie atitiktų vartotojų, o ne atskirų grupių ar įmonių, interesus", - BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.
Tuo metu aukštas Vyriausybės pareigūnas BNS sakė negirdėjęs argumentuotų Energetikos ministerijos paaiškinimų.
"Kalbame apie Vilniaus ir Kauno naujų kogeneracinių elektrinių projektų įgyvendinimą. Įgyvendinant šiuos projektus, valstybė turėtų kontroliuojančią daugumą- ne mažiau kaip 51 proc. akcijų. Kita dalis būtų pritraukiama konkurso būdu - ar tai būtų savivaldybės įmonė, ar privatus investuotojas. Tai strateginiai objektai, jie susiję ne tik su šilumos, bet ir konkurencingos vietinės elektros gamyba, todėl juose turėtų dalyvauti valstybė. Dėl to jau sutarta aukščiausiame politiniame lygmeny. Čia ir yra esminis išsiskyrimas (su Energetikos ministerija - BNS)", - BNS sakė pareigūnas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.
"Verslo žinios" trečiadienį rašo, jog energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius mano, kad toks sprendimas neišspręstų esminės - šilumos kainų vartotojams - problemos, o kurtų naują energetikos monopoliją. Anot jo, Kainų komisija pirmiausia turėtų ištirti, kiek galėtų kainuoti šilumos gamyba Vilniuje bei Kaune ir paskelbti ribines šilumos gamybos kainas, o atsižvelgusios į jas savivaldybės turėtų skelbti konkursus, kuriuose pretendentai konkuruotų, siūlydami žemiausias kainas.
Todėl J.Neverovičius nerėmė A.Butkevičiaus nuomonės, kad renkantis tolesnį Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio plėtros modelį, būtina kurti bazinio šilumos gamintojo statusą turinčias įmones, kuriose "Lietuvos energija" turėtų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.
Pasak dienraščio, Vyriausybės kanceliarijos pateiktame programos variante rašoma, kad projektai turėtų būti įgyvendinami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu.
Be to, Vyriausybės kanceliarijos projekte radosi naujas - biodujų kogeneracijos jėgainės projektas, kuriam numatoma skirti 327 mln. litų valstybės paramos.
Premjeras A.Butkevičiu svasarį skelbė, kad siekiant Vilniuje ir Kaune kainas sumažinti iki 30 procentų, numatoma sukurti specialią bendrovę, kurią kontroliuotų "Lietuvos energija", o ateityje į ją būtų pritraukta ir privataus kapitalo. Pasak A.Butkevičiaus, 51 proc. specialiosios paskirties bendrovės akcijų priklausytų "Lietuvos energijai", o likusi dalis - privačiam kapitalui ar savivaldybėms.
Neatmetama, jog tarp privačių investuotojų gali būti Suomijos energetikos koncernas "Fortum", valdantis termofikacinę elektrinę Klaipėdoje bei planuojantis investuoti Vilniuje ir Kaune. Tarp potencialių investuotojų Vilniuje gali būti ir Prancūzijos koncernas "Dalkia", Kaune - Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) valdantis Rimandas Stonys.
Programos projekte numatoma, jog Lietuvos miestų kuro balanse 2020 metais 20-30 proc. sudarytų gamtinės dujos, 70-80 proc. - biologinės kilmės kuras. Pasak Energetikos ministerijos, Vilniuje ir Kaune iš atsinaujinančių išteklių gaminama per mažai šilumos ir elektros.
Naujausi komentarai