Iš viso EKA šiemet sulaukė beveik 22,6 tūkst. paraiškų – beveik triskart daugiau nei paskutinėje atrankoje 2008 metais.

„Tai istorinis įvykis, gauti tiek daug paraiškų nedideliam darbo vietų skaičiui. Tai rodo, jog konkurencija yra didelė“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė EKA vadovas Josefas Aschbacheris (Ašbacheris).

Paraiškas kandidatai galėjo teikti pustrečio mėnesio, iki birželio 18 dienos.

EKA kosminių skrydžių ir robotų tyrinėjimų direktorius Davidas Parkeris sako, kad terminas buvo pailgintas, kad paraiškas spėtų pateikti astronautai iš Lietuvos, gegužės pabaigoje tapusios naujausia asocijuota EKA nare.

„Lietuva gegužės pabaigoje tapo naujausia EKA asocijuota nare. Tai buvo viena priežasčių, kodėl mes kiek pailginome terminą, iki kurio kandidatai astronautai gali teikti paraiškas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Parkeris.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi išnaudoti augančio kosmoso sektoriaus potencialą.

„Tai, kad Lietuvos žmonės yra tarp kitų maždaug 22 tūkstančių pretendentų skristi į kosmosą, yra ir politinis, ir ekonominis šalies prestižas“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

„Turime išnaudoti sparčiai augantį pasaulinį kosmoso sektorių, kurio vertė pernai siekė 317 mlrd. eurų. Nereikėtų pamiršti, kad vienas čia investuotas euras duoda maždaug keturis eurus grąžos“, – pabrėžė ministrė.

Anot EKA atstovų, planuojama, kad iki 2022-ųjų pabaigos bus atrinkti 4–6 reguliarūs astronautai, iki 20-ies rezervinių astronautų bei vienas astronautas su negalia.

Kandidatai privalo būti iš valstybės, kuri yra EKA narė arba asocijuota narė, turėti STEM (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų) mokslų magistro laipsnį bei mažiausiai trejų metų patirtį panašioje srityje.

Seimas asocijuotos narystės EKA sutartį gegužės pabaigoje ratifikavo skubos tvarka. Parlamentą greičiau ratifikuoti sutartį prašė atrankoje norėję dalyvauti Silvestras Moldovancevas, Andrius Jokubauskas ir Gediminas Pieviškis.

Tačiau S. Moldovancevas gegužę BNS sakė, kad dėl didelės konkurencijos lietuvių šansai nėra dideli.

Iki šiol lietuviai į kosmosą nebuvo pakilę. Tiesa, kosminėse misijose sovietmečiu yra dalyvavęs lietuvių kilmės astronautas Aleksejus Jelisejevas, o arčiausiai skrydžio į kosmosą buvo priartėjęs astronautas Rimantas Stankevičius, tačiau 1990 metais vyras žuvo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad susitarimui su EKA įgyvendinti kasmet reikės skirti 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, tačiau tai šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžos.