Po kelių mėnesių turėtų prasidėti Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio dujotiekio "Nord Stream" statybos. Šis vamzdis taps siena, simbolizuojančia Baltijos šalių atskirtį nuo bendros Europos energetikos sistemos.

Padalyta Europa

Energetikos požiūriu, Lietuva jau dabar yra beveik šimtu procentų priklausoma nuo Rusijos malonės: tiek dujas, tiek branduolinį kurą Ignalinos atominė elektrinei perkame iš Rusijos. Taigi atrodo, kad "Nord Stream" vamzdis iš esmės nieko nepakeis. Tačiau jis taps padalytos Europos simboliu ir dar labiau įtvirtins Rusijos įtaką Baltijos jūros regione.

Vienoje dujotiekio pusėje liks Rusijos draugais vadinamos galingos Europos šalys, o kitoje – atsilikusios ES naujokės Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija.

1,2 tūkst. km ilgio apie 7,5 mlrd. eurų kainuosiantį dujotiekį nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo išilgai Baltijos jūros iki 2011-ųjų nutiesti pasiryžusį konsorciumą "Nord Stream" sudaro Rusijos dujų milžinė "Gazprom" (valdo 51 proc. "Nord Stream" akcijų), du Vokietijos koncernai BASF (bendrovė "Wintershall") ir "E.ON Ruhrgas" (po 20 proc.) bei Nyderlandų "Gasunie" (9 proc.). Iki metų pabaigos dėl dalyvavimo projekte turi apsispręsti ir į konsorciumą pakviesta Prancūzijos energetikos įmonė "GDF Suez". Ji taip pat planuoja įsigyti 9 proc. dujotiekio akcijų. Neabejojama, kad prancūzai sutiks dalyvauti, mat Prancūzijos įmonės aktyviai siekia bendradarbiauti su Rusija energetikos srityje, o Paryžių ir Maskvą sieja šilti politiniai santykiai.

Ateityje "Nord Stream" dujotiekis bus sujungtas su Nyderlandais, o per šios šalies tinklus ir su Didžiąja Britanija. Taigi Rusijos įtakos žemėlapis gerokai prasiplės.

Jau dabar Nyderlanduose tiesima "Nord South" dujotiekio linija, nusidrieksianti per visą šalį – nuo Vokietijos iki Didžiosios Britanijos. Beje, "Gazpromui" pažadėta ir 9 proc. Nyderlandus su Didžiąja Britanija jungiančio BBL dujotiekio akcijų. Spėjama, kad būtent už tai olandai ir gavo galimybę dalyvauti "Nord Stream" projekte.

Europos gelbėtojai

Dujotiekis "Nord Stream" išgelbės Europą nuo energijos bado – tokią žinią siunčia Baltijos šalių žurnalistus į Olandiją pasikvietęs koncernas "Nord Stream". Dujų poreikis iš tikrųjų sparčiai auga. Europos Komisijos duomenims, 2005 m. ES sunaudojo apie 543 mlrd. kub. m dujų, 2025 m. Senajam žemynui reikės 629 mlrd. kub. m. "Nord Stream" iš Rusijos kasmet atgabens apie 55 mlrd. kub. m.

"Rusija turi didžiausius dujų laukus pasaulyje, o Europoje, ypač Nyderlanduose dujotiekių tinklas labai platus. Taigi su "Nord Stream" galėsime transportuoti dujas iš Rusijos ten, kur jų tuo metu reikės, – į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Čekiją ir t. t. Šis projektas garantuos energetinį Europos saugumą. Kai "Nord Stream" bus baigtas, galėsime tiekti dujas 26 mln. ES gyventojų. Jiems nebereikės nerimauti, kad žiemą staiga pritrūks dujų ir teks šalti", – kalbėjo "Nord Stream" atstovas ES Sebastianas Sassas.

Tiesa, nei jo, nei "Gasunie" generalinio direktorius Marcelo Kramerio žemėlapiuose Baltijos šalių ir Lenkijos nėra. Šios energetinės salos ir toliau liks vienišos ir atskirtos nuo bendros Europos energetikos sistemos.

Kita vertus, Baltijos šalių vadovai patys atmeta net menkiausias galimybes prisijungti prie "Nord Stream" projekto. Esą tai ir taip nepadidintų energetinio saugumo, nes dujos vis tiek tekėtų iš Rusijos. Taigi investuoti neapsimoka. Tačiau "Nord Stream" – tarptautinis projektas ir didžioji dalis akcininkių yra ES narės. Taigi tai veikiausiai vis tiek būtų saugiau, nei importuoti dujas per aikštingąją Baltarusiją. Be to, dujotiekio akcininkų teigimu, jei prasidėtų derybos, galėtų būti sudaryta galimybė Baltijos šalims jungtis prie Vokietijos dujų tinklo.

Kai kurie energetikos ekspertai pripažįsta, kad prisijungti prie "Nord Stream" būtų mažesnis blogis, nei likti visiškai izoliuotiems. Tačiau Baltijos šalių vadovai atmeta tokią galimybę.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, būtina kuo greičiau įgyvendinti kitus Baltijos regionui svarbius energetikos projektus: kurti bendrą elektros rinką Baltijos šalyse, tiesti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos bei Suomijos ir Estijos. Tačiau kol kas tai – tik žodžiai. Nė vienas projektas dar nejuda.

Šunys loja, karavanas eina

Nepaisant Baltijos šalių prieštaravimų, Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio dujotiekio "Nord Stream" projektas juda į priekį. Koncernas "Nord Stream" jau sudarė sutartis su Vokietijos, Suomijos, Švedijos ir Danijos žvejais dėl kompensacijų ir gavo daugumą reikimų leidimų. Su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvejais dar deramasi.

Lietuvai bene labiausiai nerimą kelia būtent aplinkosaugos klausimai, bent jau oficialiai. Mat dujotiekio trasa kerta žuvingus jūros rajonus bei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų likusius povandeninių minų laukus ir cheminio ginklo kapvietę prie Bornholmo salos.

Premjeras A.Kubilius yra sakęs, kad Lietuva nerimauja ir dėl to, jog dujotiekis gali sukelti ir politinį pavojų, ypač atsižvelgiant į Rusijos norą dominuoti Baltijos jūros regione bei galimą karinės jėgos naudojimą siekiant apsaugoti dujotiekį.

"Aš sakiau, kad mes tikrai žiūrime su nerimu ir esame prieš – tiek dėl aplinkos apsaugos problemų, kurios gali kilti, tiek ir dėl tam tikrų politinių padarinių, ir dėl Rusijos neslepiamų siekų tariamai dominuoti Baltijos jūroje ir naudoti savo karinę galią tariamai vamzdžio gynybai, ir dėl to, kaip gali pasikeisti "Gazprom" požiūris į dujų tiekimą toms šalims, kurios lieka už "Nord Stream" vamzdžio, tarp jų Baltijos valstybėms", – yra sakęs A.Kubilius.

Tačiau Lietuva, kitos dvi Baltijos šalys ir projektą kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, nes vamzdis neis per šių šalių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis. Projektui turi pritarti tik Suomija, Švedija ir Danija.

Planuojami kiti projektai

Prancūzijos energetikos bendrovė EDF gali įsigyti 10 proc. Rusijos dujų milžinės "Gazprom" planuojamo tiesti dujotiekio "South Stream" akcijų, siekdama sustiprinti Prancūzijos vaidmenį abiejose naujose Rusijos energetikos jungtyse su Europa.

Rusijos verslo dienraščio "Komersant" teigimu, "Gazprom" ir EDF greitai pasirašys tarpusavio supratimo memorandumą.

Dujotiekis "South Stream", kuris bus tiesiamas Juodosios jūros dugnu, laikomas pagrindine atsvara ES ir JAV remiamam dujotiekio "Nabucco" projektui. Šis turėtų sumažinti Europos šalių energetinę priklausomybę nuo Maskvos, nes dujos būtų tiekiamos iš Kaspijos jūros regiono telkinių aplenkiant Rusiją.

Rusija, kuri aprūpina gamtinėmis dujomis beveik trečdalį Europos rinkos, nori pastatyti vamzdynus, kurie aplenktų Ukrainą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas. Maskva pradėjo ypač energingai įgyvendinti šiuos planus po pastaraisiais metais vykusių ginčų su Kijevu dėl mokesčių už dujų tranzitą.