Ieva – dar studentė. Šiuo metu siekia magistro laipsnio, bet jau aiškiai žino, kad liks Vilniuje, todėl jau kuris laikas tikrina būsto paskolų sąlygas. Norint gauti paskolą, reikia turėti nemažai susikaupus pinigų. Dabar reikalaujama 15 proc. norimo būsto vertės.

„Prieš metus laiko dar negalvojome apie pirkimą, bet dabar pradedame svarstyti ir atrodo, kad oho, kiek tai gali daug kainuoti. Kai pasisveri, kad šešis metus turėčiau taupyti tam, kad galėčiau susitaupyti pradiniam įnašui ir tai tie šešeri metai turėtų būti mano ir mano draugo susitarimas, kad mes taupome“, – teigė Studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja.  

Būstai pastaruoju metu sparčiai brango. Įpirkti nekilnojamąjį turtą sostinėje jaunimui tampa kone neįmanoma.  

„Domimės ir naujos statybos būstais, bet jų kaina yra kosminė. Kai mes išgirstame, kad būstas gali kainuoti 200–300 tūkst., tai atrodo, kas įperka tokį būstą“, – stebėjosi mergina.

LNK stop kadras

Anot Lietuvos banko, sutaupyti 15 proc. pradiniam įnašui Lietuvoje dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams, o ką kalbėti apie jaunus žmones. Todėl Lietuvos bankas norėtų perkantiems pirmąjį būstą padėti. Siūlo pradinį įnašą sumažinti iki 10 proc. būsto vertės. Taip pirmo įnašo kaupimas sutrumpėtų trečdaliu.

„Tai, kas vyksta šalyje – ekonominė padėtis, išaugusios nekilnojamo turto kainos, sunkumai įsigyjant pirmą būstą jaunimui, pirmą kartą įsigyjančioms šeimoms“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Kitiems, kurie jau turi būstą, yra grąžinę pirmąją paskolą ir ima antrąją, niekas nesikeistų – pradinis įnašas liktų 15 proc. būsto vertės. Tačiau liūdniau bus tiems, kurie turėdami vieną būstą, pavyzdžiui, nori investuoti į antrąjį.

„Jiems iki šiol galioja reikalavimas antram būstui turėti 30 proc. pradinį įnašą. Tiesa, buvo pasiūlyta išimčių, jeigu būsto ir paskolos santykis yra mažesnis negu 50 proc., tai tada jau užtektų 15 proc. pradinio įnašo. Dabar šios išimties atsisakėme“, – akcentavo J. Varanauskienė.

Taip būtų mažinamos investicijos į nekilnojamąjį turtą, nes dabar didmiesčiuose būsto vystytojai nespėja statyti daugiabučių, o didelę dalį jų nuperka investuotojai.

„Daliai investuotojų tai tiesiogiai sukels klausimų ir galimai jie savo pinigus nukreips į kitus investavimo instrumentus arba į kitas šalis“, – aiškino nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Vieni specialistai mano, kad tai paveiks nekilnojamojo turto rinką.  

„Manau, kad neigiamai, nes įsigyjamas turtas neša nemažai mokestinių pajamų valstybei, jeigu to turto realizavimas pailgės dėl nesamų investuotojų, tai sukurs prielaidas surinkti mažiau mokesčių“, – pabrėžė M. Statulevičius.

Kiti – Lietuvos banko siūlyme mato vien pliusus.  

„Kurie investuoja į NT rinką, jie iš esmės turi pinigus ir antram, ir trečiam įnašui, todėl, manau, kad konkrečiai jiems ta situacija labai stipriai nepasikeis“, – savo nuomone dalinosi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomistas prognozuoja, kad sumažinus pradinį įnašą dėl staigiai išaugusios paklausos, jau ir taip brangus būstas trumpam brangs dar labiau.  

„Tiek namų, tiek senesnės statybos, tiek naujesnės statybos butuose, bet tai yra toks trumpalaikis svyravimas. Rinka visada prisitaiko prie sąlygų, vystytojai automatiškai pradėtų daugiau statyti būstų“, – tikino A. Izgorodinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Būsto vystytojas ramina ir kainų šuolio nenumato.  

„Nemanau, kad sąlygų pagerinimas galėtų iššaukti kažkokią didesnę paklausą. Galbūt čia daugiau reikėtų subalansuoti statybos pramonę, kuri šiandien dienai, kaip mes analizavome, nepajėgia pagaminti ir pas juos yra tik vienas atsakymas – trūksta darbo jėgos“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Siūlymą pavertus realybe, anot A. Izgorodino, Vilniaus miestas neilgai trukus stipriai išsiplėstų.  

Artimiausiu metu Lietuvos bankas rengs diskusijas ir tik vėliau banko valdyba spręs, ar siūlomus pradinio įnašo pakeitimus įtvirtinti praktikoje. Artimiausiu metu tai nutiktų kitų metų pradžioje.