- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė, atlikusi Finansų ministerijos parengto 2019-2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą, nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.
Fiskalinės institucijos teigimu, pirmą šių metų Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė galutinio vartojimo išlaidos, investicijos ir grynasis eksportas. Dėl pirmą pusmetį paspartėjusio Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo Lietuvoje investicijos auga sparčiau nei tikėtasi.
Šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas ir toliau išlieka vienas pagrindinių veiksnių, palaikančių privataus vartojimo išlaidų augimą. Prie to prisideda optimistiniai vartotojų lūkesčiai bei stabili, lėtesnė nei vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, infliacija.
Stebimas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos konflikto intensyvėjimas, aukštas politinis neapibrėžtumas Europoje, įskaitant „Brexit“, pasaulio ekonomikų augimo lėtėjimas, tikėtina, paveiks didžiųjų euro zonos valstybių ekonomikų augimą.
Fiskalinė institucija pažymi, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimo sulėtėjimas skatins ieškoti naujų eksporto rinkų. Vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis.
„Esant neapibrėžtumui tarptautinėje aplinkoje ir išliekant neigiamam išorės rizikos veiksnių balansui, pirmą pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi. Tai lėmė 2019 m. Lietuvos ūkio raidos augimo peržiūrą didėjimo kryptimi. Namų ūkių vartojimas ir investicijos išlieka pagrindiniai veiksniai, lemiantys BVP augimą vidutiniu laikotarpiu“, – teigia fiskalinės institucijos patarėja Jurga Rukšėnaitė ir priduria, kad, ekonomikai sulėtėjus, optimistiniai vartotojų lūkesčiai taip pat gali reikšmingai suprastėti. Tai paskatintų namų ūkius taupyti ir atidėti vartojimą ateičiai. Jei ši rizika realizuotųsi – vidaus paklausa sulėtėtų.
Kai darbo našumas auga ne taip sparčiai kaip darbo užmokestis, atsiranda rizika šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Po spartaus ekonomikos augimo neatradus naujų ilgalaikės plėtros galimybių, kyla rizika šaliai patekti į vidutinių pajamų spąstus. Šis reiškinys aptariamas ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ataskaitos intarpe.
Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje 2019 m. I pusmetį nematyti didesnių pasikeitimų. Mažėjanti įtampa darbo rinkoje, aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, infliacija nesiskiria nuo daugiamečio vidurkio.
Finansų ministerija rugsėjo 11 d. viešai paskelbė 2019-2022 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...