Nors ir kritikuojama, pensijų reforma skinasi kelią. Kad kaupiantiems antroje pakopoje bus leista pasitraukti ir atsiimti visus savo sukauptus pinigus ir investicinį pelną, jau neabejojama. Seimūnai tik susiginčijo, kokį langą pasitraukimui skirti – vienerių ar dvejų metų.

„Šiandieninis darbas man primena Sizifo darbą, nes čia jau trečias kartas, kai mes svarstome tai, kada žmonės gali pasitraukti“, – savo nuomone dalijosi Seimo narys Algirdas Sysas.

„A. Sysas nesėkmingai bando sugriauti paskutinę paskatą kaupti pensijai“, – teigė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Galiausiai parlamentas priėjo vieningos išvados – langą praverti dvejiems metams. Esą taip žmonės galėtų neskubėdami apsvarstyti ir priimti geriausią sprendimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu bus kritusios fondų vertės, kad būtų laiko, jog jie atsistotų, grįžtų atgal ir išeitų. Kai nori išeiti iš sistemos, geriau išeiti su išaugusioms fondų vertėmis nei, kai jos nukritusios“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlė leisti pasitraukti per metus. Vyriausybė siūlė metų ir devynių mėnesių pasitraukimo laiką, nors premjeras sako, tinka visi variantai

„Tiesą pasakius, didžiulio skirtumo nėra. Tiesiog žmonėms nereikės niekur skubėti, turės ilgesnį langą“, – sakė premjeras Gintautas Paluckas.

Ministrė Inga Ruginienė aiškina, kad ilgesnis laikotarpis bus naudingesnis ir gyventojams, ir pensijų fondams.  

„Dvejų metų laikotarpis bus švelnesnis būdas tiek žmogui įsivertinti visus „už“ ir „prieš“, tiek ir fondams nesulaukti vienkartinio pinigų atsiėmimo bumo“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Bet Pensijų fondų atstovas mano, kad užtektų ir šešių mėnesių lango. Metai dar nebūtų bloga idėja, tačiau dveji – gerokai per daug.  

„Kai yra daromas 24 mėnesių langas, negalime daryti vietinių investicijų, nes nežinome, koks skaičius žmonių kauptų toliau, o kurie nuspręstų pasitraukti“, – aiškino Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

„Sodra“ jau dabar mato, kad daug žmonių nustoja domėtis kaupimu.

„Pagal savo pensijų anuitetų naujų gavėjų srautą matome, kad srautas sumažėjo vienais mėnesiais – 50 proc., kitais mėnesiais – 60 proc. mažesnis skaičius nei turėtų būti pagal mūsų prognozes“, – duomenimis dalijosi „Sodros“ anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.

Ir tik laukia, kada galės iš kaupimo pabėgti.  

Ekspertai sako, kad pensijos mažės visiems – ir tiems, kurie nutrauks kaupimą, ir tiems, kurie liks kaupti.

„Žmonės kol kas atideda sprendimą, kuris gali būti toks, kad jie norės išsiimti“, – kalbėjo D. Gerulytė.

Dalis politikų, matydami, kad pensijų reforma eina į priekį, griebiasi už galvos, prognozuodami pensijų sistemos griūtį.

„Ekspertai sako, kad pensijos mažės visiems – ir tiems, kurie nutrauks kaupimą, ir tiems, kurie liks kaupti. Sistema remiasi dalyvavimu, tad kai žmonės traukiasi iš sistemos, natūralu, kad mažėja ir grąža, ir pasitikėjimas“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.

Algirdas Butkevičius įspėja, jeigu daugelis nebekaups, netolimoje ateityje svoris guls ant visų lietuvių pečių.  

„65–70 metais gimusių žmonių gimstamumas buvo didžiausias. Kai jie sulauks pensinio amžiaus, plūstels didelė armija žmonių gauti pensijos ir tada jau pasimatys, kad Valstybinis socialinis draudimo fondas tiek nepaveža“, – akcentavo Seimo narys A. Butkevičius.

Nors dalis politikų baiminasi antrosios pensijų pakopos griūties, kai kurie to ir siekia.  

„Sakėme labai aiškiai, kad atėję į valdžią, perėmę valdžią, vienas iš pirmiausių darbų – antros pakopos pensijų sistemos sugriovimas“, – priminė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Planuojama atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos ir vėliau, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą. Be to, toliau kaupiantiesiems žadama palikti paskatą – valstybės įnašą.